2019-aisiais ekonomika augo šiek tiek sparčiau nei 2018 m., o BVP augimas sparčiausias buvo pirmąjį ketvirtį, kai siekė 4,3 proc.
„BVP augo gana sparčiai ir daug sparčiau nei prognozuota“, – pabrėžė Statistikos departamento surengtame Lietuvos ekonominių rodiklių aptarimo renginyje tvirtino ekonomistas Romas Lazutka.
Tuo tarpu ekonomistas Vaidas Navickas pridūrė, kad Lietuvos ekonomikos augimas itin įspūdingas eurozonos mastu.
„Reikia pasidžiaugti BVP augimo tempu, nes visai eurozonai 2019 metais prognozuota 1,1 proc. augimas, vadinasi, mes augome beveik keturis kartus sparčiau“, – komentavo ekonomistas.
Jo nuomone, tokį spartų Lietuvos ekonomikos augimą lėmė, kad mes vis dar vejamės turtingesnes Europos šalis.
„Mes vis vejamės Vakarų Europą ir vejamės neblogai. Jei buvome Baltijos tigrė, tai dabar esame bent jau Baltijos lūšis, nes tas augimas europiniame kontekste labai puikus dalykus“, – pabrėžė V.Navickas.
Tiesa, ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ilgainiui vien vytis Vakarų Europą didinant produktyvumą nepakaks – reikės keisti švietimo sistemą, persiorientuoti į aukštesnės vertės sektorius.
„Sektoriai, kurie pas mus labiausiai auga – žemės ūkio, statybos, krovinių pervežimas. Tai mūsų pagrindiniai sektoriai. Nekalbėjome šiandien apie informacinių technologijų eksportą ir panašiai. Galime vytis Vakarų Europą, kol auga mūsų produktyvumas, bet kažkada vijimosi nepakaks, reikės būti gera ekonomika su geru švietimu ir mes to neturime kol kas“, – akcentavo V.Navickas.
Didžiausią teigiamą įtaką 2019 metų ekonomikos augimui darė pramonės ir paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė.
„Daugiau buvo pagaminta pramonės produkcijos, eksportuota prekių, pervežta krovinių, keleivių, žemės ūkis išlipo iš duobės ir sukūrė penktadaliu daugiau. Įmonės uždirbo daugiau ikimokestinio pelno, nors pelningumas šiek tiek sumažėjo“, – statistinius duomenis komentavo Statistikos departamento direktorė Jūratė Petrauskienė.
Krizės nuojautos nepasitvirtino
Nagrinėdami BVP augimo statistiką ekonomistai atkreipė dėmesį, kad ketvirčių duomenys rodo, kad prognozuotas nuosmukis bent kol kas Lietuvai negresia, nes ekonomikos lėtėjimas sustojo.
Pirmąjį ketvirtį ekonomika augo 4,3 proc., antrąjį – 4,0 proc., o trečiąjį ir ketvirtąjį – 3,7 proc.
„Buvo atsiradę kalbų, kad lėtėja ekonomikos augimas. Ką mes matome iš statistikos pagal ketvirčius, kad nuosmukis, kurios bijojome, ketvirto ketvirčio skaičiuose nesimato“, – pastebi V.Navickas.
Antrąjį pusmetį ekonomika augo lėčiau
Vis dėlto antrąjį pusmetį Lietuvos ekonomika augo lėčiau. 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 12,6 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,3 proc.
2019 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP pokyčiui didžiausią teigiamą įtaką darė apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo ir kitų sektorių įmonių sukurta pridėtinė vertė.
„SME Finance" ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad prie lėtesnės antrojo pusmečio Lietuvos BVP plėtros labiausiai prisidėjo du didžiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai – pramonė su 21 proc. „svoriu BVP ir mažmeninė prekyba su 19 proc. „svoriu“ Lietuvos ekonomikoje.
„Abu minėti sektoriai ketvirtą 2019 m. ketvirtį pademonstravo teigiamą plėtros dinamiką, tačiau augo ne tik lėčiau nei trečią ketvirtį, bet apskritai lėčiausiai per visus 2019 m. Pramonės gamybos apimtys ketvirtą ketvirtį išaugo 4,1 proc., tuo tarpu mažmeninės prekybos apyvarta išaugo lygiai 4 proc.“, - pastebi ekonomistas.
A.Izgorodinas prognozuoja, kad sulėtėjusias pramonės ir vidaus prekybos apsukas nusvėrė besitęsianti įspūdinga transporto sektoriaus plėtra bei išaugusios Lietuvoje atliktų statybų darbų apimtys.
Paradoksas: augo ir ekonomika, ir nedarbas
Vis dėlto nors Lietuvos ekonomika auga, praėjusiais metais stebėtas paradoksas – 0,2 procentiniais punktais ūgtelėjo nedarbas – iki 6,3 proc., o bedarbių gretos padidėjo 2,3 proc. Praėjusiais metais Lietuvoje bedarbių buvo siekė 92 tūkst.
V.Navickas pastebi, kad šoktelėjo būtent jaunimo nedarbas ir tos visuomenės dalies, kuri labiausiai linkusi emigruoti iš Lietuvos.
R.Lazutka tai siejo ir su mažu lietuvių mobilumu šalies viduje, kai iš regionų nuvykti dirbti į didesnius miestus nėra paprasta dėl prastai išvystytos viešojo transporto sistemos.
Vis dėlto nors nedarbas didėja, į Lietuvą atvykstančių dirbti užsieniečių per ketverius metus paaugo net penkis kartus.
Kaip pastebi V.Navickas, net 99 proc. atvykstančiųjų dirbti yra žemos kvalifikacijos. O ši tendencija turės įtakos ir Lietuvos ekonomikos struktūrai.
„Atlyginimams augant mažesnės pridėtinės vertės sektorius turėtų keisti aukštesnės pridėtinės vertės sektoriai. O matant, kad pernai Lietuvoje statybos sektoriaus pelnai daugiau nei padvigubėjo, akivaizdu, kad atvykstanti pigesnė darbo jėga labai palanki žemesnės pridėtinės vertės šakoms. Ši tendencija neleidžia mūsų šalies ekonomikai virsti aukštesnės pridėtinės vertės ekonomika“, – apibendrino V.Navickas.
Infliacija – 2,7 proc.
2019 m. Lietuvoje užfiksuota metinė 2,7 proc. infliacija.
Bendrąjį metinį kainų pokytį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas 3,5 proc., transporto prekių ir paslaugų – 3,1 proc., sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų – 6,1 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 6 proc.
Per 2019 m. prekės pabrango 1,8 proc., paslaugos – 4,8 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos padidėjo 2,5 proc., rinkos kainos – 2,8 proc.
Per penkerius metus vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 10,5 proc., iš jų prekių – 6,1 proc., paslaugų – 23,8 proc.
2019 m. vidutinė metinė infliacija ES šalyse sudarė 1,5 proc., eurozonoje – 1,2 proc. Lietuvoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota 2019 m. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,2 proc.
Pramonės produkcijos parduota 3,5 proc. daugiau
2019 m. pramonės produkcijos parduota už 23,3 mlrd. EUR – 3,5 proc. daugiau nei 2018 m.
Sparčiausiai augo kitų (ne variklinių) transporto priemonių ir įrangos produkcija – 40,1 proc., kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių – 33,4 proc., mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 26,9 proc., metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius – 17,5 proc., tekstilės gaminių – 11,8 proc.
Sumažėjo pagrindinių metalų gamyba – 42,4 proc., odos ir odos dirbinių – 16,9 proc.
Užsienio rinkose gamintojų parduodamos pramonės produkcijos dalis sudarė 63,8 proc. ir išliko beveik tokia pati kaip 2018 m. (63,5 proc.).
2019 m. prekių eksportas paaugo 4,8 proc. ir sudarė 29,6 mlrd. eurų, importas ūgtelėjo 2,8 proc. – iki 31,8 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 2,2 mlrd. EUR.
Daugiausia eksportuota į Rusiją, Latviją, Lenkiją ir Vokietiją. Daugiausia importuota iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos.
„SME Finance“ ekonomistas A.Izgorodinas pastebi, kad turint omenyje besitęsiantį pramonės nuosmukį euro zonoje, Lietuvos pramonės plėtros tempas atrodo tikrai pozityviai. O „Eurostat“ apklausos rodo, kad ketvirtą ketvirtį Lietuvos pramonė buvo tarp lyderių Europoje pagal eksporto prognozių dinamiką, o lyginant su 2018 m. ketvirtu ketvirčiu, Lietuvos gamintojai netgi nežymiai pagerino (+0,1 punktu) eksporto prognozes.
„2019 m. gruodį pramonės pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvoje siekė 76,3 proc. ir toliau svyravo tiek visų laikų istoriniu 77,9 proc. maksimumu, pasiektu 2017 m. pabaigoje. Tai reiškia, kad antrąjį 2019 m. pusmetį Lietuvos gamintojai nesiskundė užsakymų trūkumu – užsakymų turėjo tiek stambesni, tiek ir smulkesni gamintojai.", - komentavo A.Izgorodinas.
Pasak jo, paradoksalu, bet prie optimistinių Lietuvos gamintojų lūkesčių iš dalies prisideda turbulencijos pasaulio ekonomikoje. Eurozonos gamintojams bandant išsilaikyti buksuojančiose eksporto rinkose, Lietuvos gamintojai gavo nemažai kontraktinės gamybos užsakymų dėl mažesnės gamybos savikainos.
2019 m. sausio–lapkričio mėn. į ES valstybes eksportuotų prekių vertė padidėjo 4,8 proc. ir sudarė 59,1 proc. bendro Lietuvos eksporto. Importuotų prekių iš ES valstybių vertė padidėjo 1,7 proc. ir sudarė 68 proc. bendro Lietuvos importo.
2019 m. sausio–lapkričio mėn. lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 16,5 mlrd. EUR ir sudarė 60,4 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 3,2 proc., be mineralinių produktų – 5,6 proc.
Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė naftos produktai, kurių eksportas sumažėjo 6,9 proc. (kiekis tonomis sumažėjo 0,8 proc.), tačiau 13,1 proc. augo trąšų eksportas, 8,3 proc. – Lietuvoje pagamintų baldų, 3 proc. – plastikų ir jų gaminių.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES (67,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto), pagrindinės lietuviškos kilmės eksporto partnerės – Vokietija, Lenkija, Latvija, Švedija ir Jungtinės Valstijos.
Ko laukti šiemet
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas šiemet prognozuoja nuosaikesnį ekonomikos augimą Lietuvoje.
Pasak jo, apdirbamoji gamyba labiausiai turėtų pajusti vangios užsienio paklausos poveikį, tačiau ji net ir lėtėjančio augimo sąlygomis turėtų sugebėti išsikovoti didesnę eksporto rinkų dalį.
„Pirmieji lėtėjimo ženklai jau matomi – apdirbamosios gamybos augimas, per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius sudaręs beveik 5 proc., paskutinį ketvirtį nesiekė nė 1 proc. Daugumos veiklų gamybos apimties augimo tempas lėtėjo, tačiau didžiąją dalį šio sulėtėjimo lėmė trys sektoriai – naftos perdirbimo veikla, chemijos pramonė ir baldų pramonė“, - pastebi ekonomistas.
D.Imbrasas prognozuoja, kad su iššūkiais turėtų susidurti ir pastaruosius keletą metų itin daug prie šalies augimo prisidedantis transporto sektorius.
Europos Komisijos įvedamas mobilumo paketas ir Vyriausybės priimti sprendimai privertė Lietuvos krovininio kelių transporto sektorių persvarstyti tolesnės veiklos strategijas. Tą parodė ir pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų vilkikų skaičius – jis, atmetus sezoninį veiksnių poveikį, 2019 m. antrąjį pusmetį buvo trečdaliu mažesnis nei pirmąjį.
„Trumpuoju laikotarpiu tai gali sulėtinti ekonomikos augimą. Tačiau būtina paminėti, kad žvelgiant į ilgesnę perspektyvą priimti valdžios sprendimai turėtų prisidėti prie Lietuvoje likusių vairuotojų socialinių garantijų didėjimo“, - komentavo Lietuvos banko ekonomistas.
Spartesnio augimo ženklų ekonomistas nemato ir kalbant apie veiklas, orientuotas į vidaus paklausą. Pavyzdžiui, ketvirtąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos augimas sulėtėjo iki šiek tiek daugiau nei 3 proc. Šį lėtėjimą iš dalies galima aiškinti namų ūkių galimybėmis sutaupyti. Vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, esamo meto tinkamumą taupyti ir tikimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. namų ūkiai vertina bene geriausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 2001 m.
„Dėl šiuo metu stebimų tendencijų ekonomikos augimas šiais metais turėtų būti lėtesnis, nei buvo įprasta matyti keletą pastarųjų metų. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2020 m. neturėtų viršyti 3 proc.“, - pabrėžė D.Imbrasas.
Be to, Lietuvos banko ekonomisto teigimu, šiuo metu stebima nemažai rizikų, kurios gali nulemti ir kitokią, nei prognozuojama, ūkio raidą, pavyzdžiui, JAV ir ES prekybos konfliktų tolesnė raida, kitokia, nei šiuo metu tikimasi, Brexit epopėjos pabaiga ar naftos kainas „pašokdinti“ galinti JAV ir Irano konflikto reeskalacija.
