Kaip pranešė Valstybės duomenų agentūra, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 17,8 mlrd. EUR.
Palyginus su 2021 metų tuo pačiu laikotarpiu, BVP smuko 0,4 proc. Tačiau palyginus su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP kritimas, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo didesnis ir sudarė –1,7 proc.
Vertinant gamybos metodu, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
2022 m. BVP sudarė 67,1 mlrd. EUR to meto kainomis. Palyginti su 2021 m., realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 2,2 proc. (nepašalinus sudarė 1,9 proc.).
BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
I.Genytė-Pikčienė: Lietuvos ūkis 2022 m. atsilaikė, bet įveikta tik dalis kliūčių ruožo
„INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad nepaisant akistatos su karo kaimynyste, plėtrą ir investicijas paralyžiuojančiu neapibrėžtumu, energetikos kainų šoku ir pokyčiais eksporto geografijoje, Lietuvos ekonomika pernai pademonstravo stuburą.
„Tiesa, ketvirtiniai duomenys rodo, kad BVP augimas palaipsniui išsikvėpė ir ūkio stabtelėjimo šiemet neišvengsime. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 1,7 proc. mažesnis nei ankstesnį ketvirtį, o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus jis smuktelėjo 0,4 proc. Vis dėlto, metus išgyvenome gerokai sėkmingiau, nei buvo nuogąstauta prasidėjus karui“, – mano ekonomistė.
Jos nuomone, Lietuvos ūkio atsparumą pernai lėmė tai, kad tiek eksportuojančios, tiek į vidaus rinką orientuotos įmonės pernykštes negandas pasitiko su sveika subalansuotos plėtros inercija, solidžiomis privataus sektoriaus finansinėmis atsargomis, žemu įmonių, gyventojų ir valstybės įsiskolinimu, o tai didino Lietuvos ūkio manevro laisvę itin sudėtingų išbandymų akivaizdoje.
Tačiau nors apdirbamoji pramonė stipriai prisidėjo prie gero metinio BVP rezultato – per metus realios šio sektoriaus produkcijos apimtys pernai išaugo 9,5 proc. – 2022-ųjų pabaigoje apdirbamosios gamybos produkcijos augimas išsikvėpė, o šiuos metus sektorius pasitiko nuosmukiu.
„Nepalanki išorinė aplinka užgniaužė kertinių mūsų eksporto rinkų plėtrą, natūralu, kad tai veikė svarbiausio Lietuvos eksportuojančio sektoriaus rezultatus. Be to, energetikos kainų šokas paveikė jai itin imlias trąšų, metalų, statybinių medžiagų ir kt. šakas, o atlėgus COVID pandemijai, neigiamai suveikė ir bazės efektas reagentų gamybos apimčių dinamikoje“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Ekonomikos augimas išsikvėpė ir tam tikro stabtelėjimo neišvengsime.
Jos nuomone, gamybos apimčių smukimas – rimtas signalas, kad ir išorinė paklausa nusilpus ir eksporto rinkų apetitas mūsų prekėms ir paslaugoms sumenkęs.
„Gamintojų laukia sudėtinga distancija: nestabilios energijos kainos, net ir ūkiui stagnuojant sparčiai kylančios darbo sąnaudos, sudėtingesnė kredito aplinka ir smukusios ES užsakymų apimtys byloja apie šio kertinio Lietuvos ekonomikos sektoriaus atokvėpį ir iššūkius Lietuvos eksporto konkurencingumui“, – įspėja ekonomistė.
Tuo tarpu mažmeninės prekybos apyvartų augimas (atmetus kainų pokyčių įtaką) išsikvėpė tik metų viduryje, ilgainiui buvo galima stebėti šiek tiek kuklesnius nei 2021 m. rezultatus.
„Vis dėlto, ketvirto ketvirčio operatyvioji statistika ir išankstinis BVP įvertis rodo, kad ekonomikos augimas išsikvėpė ir tam tikro stabtelėjimo neišvengsime. Pakilus horizontaliai visų būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms, namų ūkiai jau priversti keisti elgseną ir mažinti realias vartojimo apimtis.
Ši tendencija dar labiau išryškės šiemet. Nors kainos taip stipriai nebeaugs ir turėtų būti mėnesių, kai stebėsime defliaciją, tačiau paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą. Sunkėjat skolų aptarnavimo naštai, mažiau lėšų liks vartojimui“, – mano ekonomistė, prognozuojanti, kad Lietuva, tikėtina, neišvengs negilaus slystelėjimo į recesijos teritoriją (-0,5 proc.).
N.Mačiulis: „Nemažai ženklų rodo, kad atvėsimas gali tęstis ir šiemet“
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis teigia, kad ketvirtą ketvirtį matytas ekonomikos nuosmukis nebuvo netikėtas.
„Labiau netikėta buvo galbūt tai, kad Lietuvos ekonomika taip ilgai išvengė neigiamų pasekmių ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl energijos krizės, ir dėl infliacijos. Kaimyninių Baltijos šalių Latvijos ir Estijos BVP mažėti pradėjo dar praėjusių metų viduryje“, – primena ekonomistas.
Pasak jo, apie išsikvepiantį Lietuvos ekonomikos augimą signalizuoti pradėjo ir pramonės, ir mažmeninės prekybos duomenys. Gruodį mažmeninė prekyba buvo 6,2 proc. mažesnė nei prieš metus, ypač krito išlaidos maistui, buitinei technikai bei elektronikos prekėms. O infliacija pasivijo ir pakišo koją daugeliui mažesnes pajamas gaunančių vartotojų.
Visus praėjusius metus pramonės apimtys augo įspūdingais tempais ir buvo beveik dešimtadaliu didesnės nei 2021-aisiais metais. Visgi eksporto užsakymai pastarąjį pusmetį jau sparčiai mažėjo, o gruodį apdirbamoji gamyba buvo net 10,3 proc. mažesnė nei prieš metus, primena N.Mačiulis.
„Ko tikėtis šiemet? Deja, Lietuvos, kaip ir daugelio kitų euro zonos šalių, ekonomika yra ketvirčiuojama – ją į keturias skirtingas puses už rankų ir kojų tempia nedraugiškos ir nemalonios jėgos.
Pirma, kainų šokas ir sumažėjusi gyventojų perkamoji galia. Nors infliacija pastaraisiais mėnesiais išsikvėpė ir toliau sparčiai mažės, kainos išlieka labai aukštame lygyje. Daugelio gyventojų pajamų augimas kainų augimo nepasivijo, o sumažėjusi perkamoji galia reiškia, kad tenka peržiūrėti vartojimo įpročius.
Antra − blogiausių energijos krizės scenarijų Europa išvengė, tačiau per anksti teigti, kad visos problemos jau praeityje. Kol kas Europai padėjo dvi neįprastai šiltos žiemos, bei pramonės įmonių lankstumas ir gebėjimas sumažinti energijos suvartojimą“, – mano N.Mačiulis.
Labiau netikėta buvo galbūt tai, kad Lietuvos ekonomika taip ilgai išvengė neigiamų pasekmių ir dėl karo Ukrainoje, ir dėl energijos krizės, ir dėl infliacijos.
Visgi jei šiemet ES visai nebeimportuotų dujų iš Rusijos (jų vis dar perkama apie 8 proc.), o ateinanti žiema būtų įprastai šalta, tuomet europiečiams reikėtų dar maždaug 7 proc. sumažinti vartojimą, teigia ekspertas.
Trečia problema – kovodamas su praėjusių metų infliacija Europos Centrinis Bankas (ECB) šį ketvirtadienį pakels palūkanų normas dar puse procentinio punkto ir čia nesustos. Tikėtina, kad tarpbankinių palūkanų normos Euribor metų viduryje pakils iki 3,5 procento.
„Tokios ilgai nematytos, o daug kam ir niekada anksčiau nematytos, palūkanų normos mažina būsto įperkamumą ir toliau slopins nekilnojamojo turto rinką. Jau turinčių būsto paskolas sąskaitos dėl to irgi patuštės, bet tai neturės didelio makroekonominio poveikio – tik 16,6 proc. lietuvių gyvena būste, kurio įsigijimui pririekė paskolos. Tačiau palūkanos kyla visose Vakarų valstybėse, tai neigiamai paveiks daugelio gyventojų perkamąją galią ir Lietuvos eksporto rinkose“, – pabrėžia N.Mačiulis.
Čia, pasak jo, išryškėja ketvirtoji nepalanki tendencija – atslūgstanti pasaulinė paklausa. Lietuva yra itin atvira ekonomika – pernai prekių ir paslaugų eksportas šovė į naujas rekordines aukštumas ir dabar sudaro daugiau nei 80 proc. šalies BVP. Todėl mūsų šalies perspektyvos labiausiai priklauso ne nuo to, kiek pinigų mes išleidžiame restoranuose ar grožio salonuose, o kiek pirkėjų eksporto rinkose domisi mūsų prekėmis ir paslaugomis.
Visgi horizonte matomos ne vien tik niūrios perspektyvos. Pastaruoju metu labai pasitaisė gyventojų lūkesčiai, šių metų sausį padidėjo eksporto užsakymai, labai pagerėjo ir daugelio įmonių lūkesčiai.
D.Imbrasas: didelio ekonomikos sukrėtimo kol kas nesitikima
Darius Imbrasas, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas, prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika iššūkių 2023 m. pirmąjį pusmetį neišvengs, tačiau didelio ekonomikos sukrėtimo kol kas nesitikima.
„Dėl karo veiksmų, įvedamų sankcijų ir atsako į jas stipriai padidėjusios pasaulinės žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainos ir jų kintamumas ir toliau yra pagrindinis iššūkis. Jis per mažėjančią namų ūkių perkamąją galią, prarandamą eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir poreikį griežtinti pinigų politiką itin nepalankiai veikia ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ypač Europos šalių, ekonomikų raidą“, – tęsia jis.
Vis dėlto, kaip mano ekonomistas, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių vyriausybių pastangos ir priimti sprendimai turėtų reikšmingai sumažinti aptartų veiksnių neigiamą poveikį.
Kartu pažymėtina, kad tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas, o šiuo metu stebimų rizikų balansas yra neigiamas, taigi, yra didesnė tikimybė, kad ekonomikos raida bus blogesnė, nei šiuo metu tikimasi.
A.Izgorodinas: šie metai Lietuvos ekonomikai primins amerikietiškus kalnelius
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, tikėtina, šiemet bus stebimas spartus vartojimo atsigavimas Kinijai atsisakius nulinės kovido politikos, o tai veiks naftos, žaliavų, metalų rinkas. Šie ir kiti veiksniai pirmąjį pusmetį gali didinti infliaciją.
„Manau, kad mūsų laukia ne žaliavų kainų kritimas, o augimas šių metų pradžioje dėl Kinijos aspekto. Kitas dalykas, kovą, tikėtina, JAV centrinis bankas pakels paskutinį kartą palūkanas ir tai bus geras signalas rinkoms, su mintimi, kad palūkanų didinimo laikotarpis pasibaigė, centrinis bankas toliau neberibos JAV ekonomikos rodikli, kas reiškia, jog žaliavų kaina gali pradėti kilti į viršų“, – Valstybės duomenų agentūros spaudos konferencijoje antradienį sakė ekonomistas.
A.Izgorodinas mano, jog šių metų pirmasis pusmetis Lietuvos ekonomikai bus geresnis ir optimistiškesnis, nei buvo tikėtasi iki šiol, tačiau antrąjį metų pusmetį situacija suprastės.
„Šitie metai Lietuvos ekonomikai primins amerikietiškus kalnelius. Turėsime gerą ir galbūt gerokai geresnį nei tikimasi pirmąjį šių metų pusmetį, bet dėl JAV recesijos, kuri, tikėtina, prasidės vasarą, turėsime gerokai prastesnį antrąjį pusmetį“, – sakė A.Izgorodinas.
Šitie metai Lietuvos ekonomikai primins amerikietiškus kalnelius.
Anot jo, šiemet Lietuvos ekonomika gali augti apie 0,5-0,6 proc., apie 80-90 proc. augimo bus pasiekta per pirmąjį pusmetį, o didžiausią impulsą tam duos pramonė.
„Kinijos verslo apklausų rodikliai rodo, kad Kinijos paslaugų sektorius ir visa Kinijos ekonomika grįžo į augimo teritoriją, tai panašu, kad turėsime V formos Kinijos ekonomikos ir vartojimo atšaukimą, kas yr alabia teigiama ir mūsų pramonei darant kontraktinius užsakymus“, – sakė A.Izgorodinas.
„Vokietijos pramonės nuotaikos sausį pakilo į aštuonių mėnesių aukštumas, mūsų didžiausia eksporto rinka pradeda atsigauti ir tai reiškia, kad ir mūsų gamintojai, tikėtina, iš Vokietijos gaus daugiau užsakymų. Trečias aspektas yra dujų kaina. Ji dabar Europoje šešis kartus mažesnė nei buvo rugpjūtį ir kadangi matome Vokietijos pramonės atsigavimą, atsargiai darau prielaidą, kad net energetikai imlus sektoriai nuo šių metų pradžios Europoje pradės didinti gamybą“, – pridūrė jis.