Pasaulio ekonomikai galioja anksčiau pateikta 1,9 proc. augimo prognozė. „Coface“ ekspertų nuomone, 2023 m. tikimasi lėtesnio infliacijos augimo, kuri šiemet Lietuvoje sieks 13,3 proc., Latvijoje – 14,7 proc., o Estijoje – 12,5 proc.
Pasak Gžegožo Sielevičiaus, „Coface“ vyriausiojo ekonomisto Vidurio ir Rytų Europai (VRE), mūsų šalies ekonomiką neigiamai veikia vartotojų perkamosios galios ir investicijų smukimas.
„Lietuvoje vartojimo kainų sprogimas sumažino žmonių perkamąją galią, dėl to pernai smarkiai smuko privatus vartojimas, siekiantis 62 proc. šalies nominaliojo BVP. Taip pat sumažėjo privačių investicijų, kurios sudaro 22 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, – detalizuoja G.Sielevičius. – Augant palūkanų normoms ir mažėjant santaupų augimo tempui, toliau matysime neigiamą įtaką vartojimui ir investicijų apimtims.“
Vis dėlto, ekonomistas pastebi, kad teigiamos tendencijos darbo rinkoje ir stiprėjantis vartotojų pasitikėjimas gali nulemti, jog privatus vartojimas bus šiek tiek stipresnis, nei investicijos.
Su sunkumais susiduria dauguma verslo sektorių, šįkart prastėjančios prognozės – Vakarų Europai
Statybos, transporto ir tekstilės sektoriai išlieka labai rizikingi, vienintelis žemos rizikos sektorius VRE regione yra farmacija, rodo naujausia „Coface“ analizė „Barometer Q4“. Nors itin neigiamas pasaulio ekonomikos raidos prognozes pastaruoju metu keičia perteklinis optimizmas, šįkart būtent Vakarų Europai teko daugiausia sumažintų reitingų – jie pabloginti chemijos pramonei Nyderlanduose ir medienos verslui Šveicarijoje, taip pat – farmacijos sektoriui Austrijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Daugumos verslo šakų įverčiai VRE ir Vakarų Europoje sutampa: vidutinei rizikai priskirtas vienintelis informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektorius, aukštai rizikai – žemės ūkio, chemijos, energetikos, metalo, popieriaus, mažmeninės prekybos ir medienos sektoriai, aukščiausiai – transporto bei tekstilės pramonės.
Skiriasi tik statybos sektoriaus perspektyvų vertinimas: VRE regione jis taip pat patenka į aukščiausią rizikos klasę, o Vakarų Europoje gavo aukštos rizikos įvertį.
Yra optimizmo ženklų, tačiau atsipalaiduoti per anksti
„Coface“ ekspertai savo naujausias prognozes pavadino geromis makroekonominėmis naujienomis. Pirmiausia todėl, kad Europa išvengė ilgai žadėtos recesijos. Išaugęs verslo efektyvumas ir prislopusi paklausa lėmė energijos kainų mažėjimą, todėl sulėtėjo infliacijos augimas.
Geru ženklu visam pasaulio ūkiui tapo atsigavimo signalai Kinijos ekonomikoje. Tačiau finansų rinkose pastebima pernelyg optimistiškų gaidelių, lyg blogiausias ekonomikos raidos scenarijus jau būtų užtikrintai likęs praeityje, rašoma „Coface“ analizėje.
Todėl šiuo metu raginama išlikti atsargiems, nes dabartinė ekonominė krizė yra ypač daugialypė: gyvename geopolitinio susiskaldymo, klimato kaitos, epidemijų pavojaus ir kitų rizikų apsuptyje. Tai lemia, jog bet kuriuo momentu gali sužlugti kruopščiausiai parengti planai ir scenarijai.
Atsižvelgiant į tai, naujausiame barometre „Coface" rizikos vertinimai pasikeitė neženkliai ir palietė 5 šalis bei 16 sektorių skirtinguose ekonomikos regionuose.
Recesiją keičia stagfliacija
Naujausioje analizėje akcentuojama, kad 2022 m. baigėsi teigiama ekonomine nata. Šių metų žiemos palyginti švelni temperatūra bei Europos šalių sukauptos didelės dujų atsargos leido išvengti priverstinio dujų normavimo.
Todėl „Coface“ išlaiko anksčiau pateiktą 2023 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę 1,9 proc. lygyje. Taip pat pasitvirtino anksčiau pristatytas scenarijus, kad išsivysčiusias ekonomikas apims stagfliacija (išsiskirianti lėtu augimu arba susitraukimu, kylančia infliacija ir aukštu nedarbo lygiu), o besivystančių šalių ūkiai išliks atsparūs. Dėl to naujai pateikti įverčiai buvo pabloginti tik 3 šalims ir 10 verslo sektoriams. Palyginti, 2022 m. birželį tokių sektorių buvo 95, o pernai spalį – daugiau kaip 50.
Pasaulio ekonomikai kylanti rizika išlieka
Nepaisant optimistinių ženklų, pasaulio ekonomikos perspektyvos 2023 m. yra niūrios, nes verslo aplinka išlieka ir rizikinga, ir neapibrėžta. Pagrindinį susirūpinimą kelia tai, kad sunku prognozuoti infliacijos trajektoriją. Nors panašu, kad prasideda dezinfliacija – infliacijos lėtėjimo laikotarpis, vis dėlto kol kas nėra pagrindo aiškiai apibrėžti, kaip ir kada jis reikšmingai sumažės.
Optimizmo teikia Covid-19 apribojimų švelninimas Kinijoje, tačiau ir šios šalies ūkio atsigavimą gaubia daug nežinomųjų. Tikimasi, kad ekonomikos normalizavimas galėtų įvykti 2023 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje, o tvirtesnis atsigavimas turėtų prasidėti antrąjį pusmetį.
