2016 metais Lietuvos BVP siekė 38,668 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko 13,5 tūkst. eurų BVP dalis arba įvertinus šį rodiklį pagal pirkimo pajėgumo standartą – 22 tūkst. eurų, rodo trečiadienį paskelbti Eurostato duomenys.
Tai sudarė 75 proc. bendrijos BVP vidurkio vienam žmogui. 2016 metais ES ekonomikos dydis siekė 14,907 trln. eurų, o vienam gyventojui teko 29,2 tūkst. eurų.
Latvijos BVP vienam gyventojui rodiklis 2016 metais siekė 65 proc., o Estijos – 75 procentus.
Iki šiol Lietuva statistiškai buvo traktuojama kaip vienas regionas bendrijoje. 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje Lietuva traktuojama kaip mažiau išsivystęs regionas, todėl jam būdavo skiriama didesnė parama iš regionų plėtrai skirtos Sanglaudos politikos.
Vis dėlto per pastaruosius metus stipriai įsibėgėjus Vilniaus regiono ekonominei plėtrai, pradėta baimintis, kad šalis po 2020 metų gali būti priskirta pereinamojo regiono kategorijai ir prarastų nemažą dalį būsimos paramos.
Dėl to Vyriausybė 2016 metų pradžioje nusprendė Lietuvą padalinti į du statistinius regionus – Vilniaus apskrities ir likusios dalies. Tokiu būdu tikimasi užsitikrinti didesnį regionų plėtros finansavimą vidurio ir vakarų Lietuvai.
Lietuva nuo šių metų pradžios bendrijai pradėjo teikti Lietuvos kaip dviejų atskirų regionų statistikos duomenis. Anksčiau Briuseliui buvo siunčiama bendra visos šalies statistika.
ES parama regionams skiriama pagal jų išsivystymo lygį. Iš viso yra trys kategorijos: mažiau išsivysčiusiais laikomi tie, kur BVP vienam žmogui nesiekia 75 proc. ES vidurkio, pereinamieji – tarp 75 ir 90 proc., ir pažengę regionai – virš 90 proc.
Sanglaudos politikai skirtos lėšos yra viena iš svarbiausių ES biudžetą sudarančių dalių. Ji skirta skatinti ES valstybių ir regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, didžiąją dalį lėšų telkiant mažiau pasiturinčioms ES šalims ir regionams.
Lietuva 2014–2020 metais iš Sanglaudos politikos turėtų gauti 6,901 mlrd. eurų. 2007–2013 metais šalis gavo 6,885 mlrd. eurų.
