Ūkio augimą skatino „įspūdingas užsienio prekybos augimas“. Jis, kaip trečiadienį išplatintoje apžvalgoje rašo „Swedbank“ analitikai, siekė net 12 proc. Dar įspūdingesnis buvo paslaugų eksporto augimas pernai – 20 proc.
„Deja, šiemet negalime tikėtis tokio pat spartaus eksporto augimo. Kai kurie ženklai rodo, kad eksporto augimas artimiausiu metu išsikvėps ir dėl to šiek tiek sumažinome BVP augimo prognozę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Prieš pusmetį 2018-iems numatę 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šįkart banko analitikai prognozę sumažino iki 3,2 proc. 2017 metų BVP augimo prognozė nekeičiama – ir toliau tikimasi, kad Lietuvos ekonomika augo 3,8 proc. Nepakeista ir 2019 metų prognozė – 2,5 procento.
Tiesa, kaimyninių valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP) augo sparčiau. Štai estų ūkis augo per metus 4,4 proc., o latvių ekonomika piką pasiekė trečiąjį ketvirtį – augo 5,8 proc. Palyginimui, Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 3,4 proc.
Estijos ūkį skatino užsienio paklausa ir aktyvumas vidaus rinkoje, Latvijoje auga visi ekonomikos sektoriai, išskyrus finansinį tarpininkavimą ir žemės ūkį, kuris patyrė nuostolių dėl liūčių.
Analitikai rašo, kad Lietuvoje investicijos pernai augo 7 proc., ir, nors tai nėra daug, rezultatas, palyginti su metais anksčiau, kai investicijos traukėsi, yra geras.
Pastaruosius dvejus metus investicijas žemyn tempė viešasis sektorius, tačiau panašu, kad ši tendencija nebesitęs. Nominalios viešojo sektoriaus investicijos trečiąjį ketvirtį šoktelėjo 25 proc.
Manoma, kad investicijos skatins Lietuvos BVP augimą visus šiuos metus, ir tą lems paspartėjusios Europos Sąjungos paramos dalybos.
Namų ūkių vartojimas pernai augo 4 proc., manoma, kad panašų tempą išlaikys ir šiemet. Apskritai namų ūkių vartojimą smukdo neigiamos demografinės tendencijos, tačiau, skaičiuojant individualius namų ūkius, augimas yra žymus. Vidutiniškai vieno vartotojo išlaidos pernai didėjo 8 proc.
Banko analitikų vertinimu, Lietuvos ekonomika yra subalansuota ir atspari. Užsienio prekyba pernai buvo perteklinė, einamoji sąskaita – subalansuota.
Privataus sektoriaus skolos ir pajamų rodiklis yra labai žemas, būsto įperkamumo indeksas ir kiti rodikliai rodo, kad nekilnojamojo turto rinkoje burbulų nėra.
„Priešingai nei 2008 metais, privatus ir viešasis sektorius yra pajėgūs laikyti net ir didelius išorės smūgius“, – rašoma apžvalgoje.
Analitikai, kalbėdami apie Baltijos šalis, išskiria darbo rinką, kur sparčiai augantys atlyginimai ir darbuotojų trūkumas kelia grėsmę konkurencingumui.
Analitikai mano, kad produktyvumas šiais ir kitais metais Estijoje augs sparčiau nei atlyginimai.
Tiesa, daug vilčių dedama į investicijas, kurios skatina produktyvumo augimą. Tačiau, pavyzdžiui, Latvijoje, manoma, kad produktyvumas neaugs taip sparčiai kaip darbo užmokestis, ir todėl verslas susidurs su konkurencingumo iššūkiais.
Produktyvumas auga ir Estijoje, ką iš esmės lemia didėjančios investicijos. Atlyginimai ir toliau augs, tačiau pajamų mokesčio pokyčiai, analitikų teigimu, gali sumažinti darbo užmokesčio augimą.
Analitikai mano, kad produktyvumas šiais ir kitais metais Estijoje augs sparčiau nei atlyginimai. Lietuvoje produktyvumas auga žymiai lėčiau nei darbo užmokestis.
Blogiausi emigracijos laikai – jau praeityje
2017 metų gruodį pirmą kartą šiame amžiuje Lietuvoje imigracija buvo didesnė nei emigracija. Analitikai vertina, kad tai gali būti vienkartinis reiškinys, nepaisant to, mano, kad didžiausia emigracija – jau praeityje.
„Praėję metai migracijos fronte buvo išskirtiniai, nes buvo neraminančiai didelė emigracija. Bet manome, kad iš tų daugiau nei 50 tūkst. emigrantų tik dalis realiai išvyko, o kita dalis buvo išvykę jau anksčiau ir tik pernai formalizavo savo statusą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, pernai pirmąkart Lietuvos istorijoje imigrantų nelietuvių skaičius perkopė 10 tūkstančių.
Tad grynoji emigracija šiemet turėtų būti mažiausia nuo šio amžiaus pradžios ir nesiekti 10 tūkstančių, - prognozuoja N.Mačiulis.
„Apskritai imigracija siekė 30 tūkst. – 19 tūkst. buvo sugrįžtantys lietuviai, o kita dalis buvo kitų šalių gyventojai, daugiausiai baltarusiai ir ukrainiečiai“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, šiemet emigracija turėtų sumažėti ir nesiekti 40 tūkst., o imigracija išliks stabili – apie 30 tūkstančių.
„Tad grynoji emigracija šiemet turėtų būti mažiausia nuo šio amžiaus pradžios ir nesiekti 10 tūkstančių. Lietuvai tai būtų reikšmingas pokytis. Vis dėlto tai nereiškia, kad demografinės tendencijos apsisuks, nes Lietuva kasmet praranda apie 10 tūkst. dėl natūralios kaitos, dėl nepakankamo gimstamumo. Bet manome, kad blogiausi emigracijos laikai jau yra praeityje“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 37,8 tūkst. – sausio 1-ąją šalyje gyveno 2,81 mln. nuolatinių gyventojų. Iš šalies pernai emigravo 57,2 tūkst. žmonių, arba 6,9 tūkst. (13,8 proc.) daugiau nei 2016 metais.
2017 metais į Lietuvą atvyko 29,3 tūkst. žmonių – 9,2 tūkst. (45,5 proc.) daugiau negu 2016 metais. Daugumą – 18,8 tūkst., arba 64,2 proc. – atvykusiųjų sudarė grįžę emigrantai, jų skaičius per metus padidėjo 4,6 tūkst. (32,6 proc.).
