Ž.Mauricas sakė, kad palyginus su kitomis Baltijos šalių ekonomikomis, „Lietuva kol kas išsisuka“. Kol Lietuvoje BVP prognozes ir vėl tenka gerinti, Estijos ekonomika neišsikapsto iš recesijos, Latvijos ūkis – su nedideliu pliusu.
„Lietuvoje nėra poreikio didinti mokesčius, biudžeto deficitas nėra didelis, – tikėtina, mokesčių pakėlimo neturėsime ir kitais metais, bet, žinoma, tokia rizika egzistuoja“, – sakė jis.
„Luminor“ banko ekspertai prognozuoja, kad Estijos ūkis šiemet smuks 1 proc., Latvijos – augs 0,5 proc., o Lietuvos – stiebsis 2,4 proc. Lietuvos BVP augimas 2025 m. paspartės iki 3 proc. ir tebebus sparčiausias Baltijos šalyse.
„Lietuvos lyderystė nėra atsitiktinė sėkmė, nes pastarąjį penkmetį tiek mažmeninės prekybos, tiek pramonės produkcijos, tiek aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto rodikliai Lietuvoje yra žymiai geresni nei Latvijoje ir Estijoje“, – teigė ekonomistas.
Pavyzdžiui, Lietuvoje mažmeninės prekybos apimtys per pastarąjį penkmetį išaugo 20 proc., Estijoje – 6 proc., o Latvijoje smuko 1 proc.
Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra aukščiausias visoje Europos Sąjungoje, o Estijoje – antras pagal žemumą. Lietuva taip pat pirmauja investicijų į atsinaujinančią energetiką srityje, o jos gyventojų skaičius auga sparčiausiai – tiek dėl gausėjančių grįžtančių šalies piliečių, tiek dėl padidėjusios imigracijos iš trečiųjų šalių.
„Lietuvos apdirbamoji pramonė šiemet atsigavo sparčiau nei tikėtasi, nors ir svarbiausio šalies pramonės produkcijos eksporto partnerio – Vokietijos – ekonomika ir toliau stagnuoja“, – sako „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Ž.Mauricas.
Estija kelia mokesčius
Pasak jo, Lietuvos atotrūkį nuo Estijos taip pat didina vis ryškėjantys fiskalinės politikos skirtumai. Estija ne juokais įsivėlė į plataus masto mokesčių kėlimą, o Lietuva šioms pagundoms bent jau kol kas sugebėjo atsispirti.
Estija 2024 metų pradžioje padidino PVM tarifą nuo 20 proc. iki 22 proc., o nuo 2025 metų liepos mėnesio planuoja jį dar kartą kelti iki 24 proc. Šiaurinė Baltijos šalis taip pat didina gyventojų pajamų mokestį: nuo 20 proc. iki 22 proc. 2025 metais ir dar kartą iki 24 proc. 2026 metais.
Estija taip pat planuoja didinti akcizus, peržiūrėti automobilių mokestį bei įvesti naują įmonių pelno mokestį. Mokesčių didinimo tikslas – užpildyti didėjantį atotrūkį tarp biudžeto pajamų ir išlaidų, taip pat skirti daugiau lėšų gynybos išlaidoms.
Visgi, Ž.Maurico nuomone, šie mokesčių kėlimai lėtina ekonomikos augimą, didina infliaciją, menkina konkurencingumą ir smukdo gyventojų bei verslo lūkesčius, tad ekonomistas prognozuoja, kad Estijos ekonomikos augimas 2025 ir 2026 metais bus lėtesnis nei Lietuvos, o infliacija – aukštesnė. Tad Lietuva ir toliau išliks ekonominio augimo lyderė Baltijos šalyse.
Infliacijos rodiklis, anot eksperto, paralelus mokesčių kėlimui. Kadangi Estijoje yra keliami mokesčiai – infliacija, prognozuojama, pasieks 5 proc. Lietuvoje infliacijos rodiklius pakėlė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pokyčiai.
Anot Ž.Maurico, maisto kainos inertiškai pakilo į aukštesnį lygį: „Kritimas nežymus, primena 2014–2017 metus – stabilumas gali išlikti gan ilgą laiką, iki 2026-ųjų.“
Pasaulyje – lėtesnis augimas
Pasaulio ekonomika įžengė į lėtesnio ir netolygesnio augimo etapą, pastebi ekspertai.
Tam esą turi įtakos intensyvėjantys prekybos karai, žaliavų kainų svyravimai, serganti Vokietijos pramonė bei išsikvepianti Kinijos ekonomika.
Amerikietiškaisiais infliacijos kalneliais
Lietuva, kaip ir prognozuota, pasivažinėjo amerikietiškaisiais infliacijos kalneliais. Infliacija Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, 2022 metais buvo viena didžiausių euro zonoje, o šiuo metu nė procento nesiekianti metinė infliacija Lietuvoje ir Latvijoje tapo mažiausios visoje euro zonoje. Tiesa, Estijoje ji siekia 3,4 proc. ir laikosi kiek aukščiau ES vidurkio, o 2025 m. infliacijos augimas Estijoje gali paspartėti iki 5 proc. – daugiausia dėl įgyvendintų ir planuojamų mokesčių kėlimų.
„Lietuvoje infliacija galėjo būti dar mažesnė nei fiksuota 0,7 proc., jei ne užsispyrusiai nenorinčios kristi maisto kainos, kurios praktiškai nekinta, nors žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos nuo 2023 metų pradžios sumažėjo gana smarkiai. Visgi, vilties teikia pastarosiomis savaitėmis pakritusios dyzelino ir benzino kainos, kurios turėtų dar labiau sumažinti infliaciją ir ši metų pabaigoje Lietuvoje, tikėtina, priartės prie nulio ribos.
Vis dėlto kitais metais yra prognozuojamas nežymus infliacijos šuolis dėl keliamų akcizų. Tačiau degalų akcizų kėlimas yra teisingas sprendimas, juolab kad degalai Lietuvoje šiuo metu yra pigesni nei Latvijoje ir Lenkijoje, o jų įperkamumas pasiekė visų laikų aukštumas. Pigūs degalai neskatina perėjimo prie mažiau taršių automobilių, o didelė transporto sektoriaus tarša gali tapti tikru galvos skausmu Lietuvai. Įdomu tai, kad degalų prekybos apimtys Lietuvoje nuo 2019 metų padidėjo net 26 proc., kuomet ES jos vidutiniškai sumažėjo 3 proc., o elektromobilių karalienėje Norvegijoje – susitraukė net 28 proc.“, – pažymėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Mažėjanti infliacija euro zonoje didina lūkesčius, kad Europos centrinis bankas (ECB) ir toliau nuosaikiai mažins palūkanų normas. "Luminor" prognozuoja, kad ECB ir toliau jas nuosekliai mažins ir iki 2025 m. vidurio jos turėtų pasiekti neutralesnį 2,0 proc. lygį.
Vis dėlto neapibrėžtumas dėl palūkanų normų raidos ateityje tebėra ypač didelis. Aukštos palūkanų normos turėjo apčiuopiamą poveikį šalies ūkio aktyvumui, o ypač – nekilnojamojo turto rinkai. Visgi, galima konstatuoti, kad aukštų palūkanų laikotarpį visų trijų Baltijos šalių vartotojai, verslas ir kredito rinka išgyveno stebėtinai sklandžiai. Kredito įstaigų paskolų portfeliai išliko labai aukštos kokybės, kreditavimo apimtys – aukštos, o nekilnojamojo turto rinkos stabtelėjimas nepadarė rimtesnės žalos sektoriaus žaidėjams. Tamsiausia yra prieš aušrą, bet palūkanų normų mažinimo ciklas – tiek euro zonoje, tiek ir JAV – jau yra prasidėjęs.
Darbo užmokestis auga, nedarbo lygis išlieka žemas
Lietuvos darbo rinkoje temperatūra tebėra didelė: darbo užmokestis auga, nedarbo lygis išlieka žemas, o laisvų darbo vietų tebėra daug. Vis dėlto prognozuojama, kad 2025–2026 m. darbo rinka kiek atvės. Darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti iki 6–8%, o tai gali tapti nemaloniu siurprizu prie dviženklio atlyginimų augimo spėjusiems įprasti darbuotojams.
Šio augimo sulėtėjimą visų pirma lems sumažėjusi infliacija, kuri neleis įmonėms padidėjusių darbo sąnaudų perkelti vartotojams. Be to, pastaraisiais metais darbo užmokestis augo sparčiau nei darbo produktyvumas, tad įmonių galimybės ir toliau sparčiai kelti atlyginimus yra ribotos. Įdomu tai, kad darbo užmokesčio ir BVP santykis Lietuvoje jau viršija ES vidurkį, tad BVP pyrago dalis, atitenkanti darbuotojams, Lietuvoje nebėra maža.
NT kainos nekrito
Neišsipildė niūrios pranašystės dėl Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos kryčio. Maža to, Lietuva išvengė būsto kainų korekcijos, o pastaraisiais mėnesiais rinka jau pabunda iš kelerius metus trukusio snaudulio.
„Nekilnojamojo turto paklausą augina ir mažėjančios bazinės palūkanos, ir kalbos, kad jos bus mažinamos toliau. Mes jau ne kartą įsitikinome, kad Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai labai užsispyrę ir nelabai lankstūs, todėl lėti pokyčiai šioje rinkoje nebeturėtų stebinti. Liepos mėnesį stebėjome ryškų paskolų būstui apimčių augimą Lietuvoje ir Latvijoje, lėčiau juda Estijos rinka. Tiesa, bankininkai atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis paskolų yra anksčiau išduotų paskolų refinansavimas pasikeitus skolinimo sąlygoms. Kad ir kaip būtų, sujudimas vyksta, o auganti vartotojų perkamoji galia indikuoja, kad šis procesas tęsis. Mūsų ekspertai mano, kad šiemet rinkai išjudėjus kitąmet jau būtų galima tikėtis reikšmingesnio būsto sandorių skaičiaus augimo. Būsto kainos augo sparčiau nei gyventojų pajamos, tad norėtųsi, kad jos kurį laiką neaugtų ir taip pagerėtų būsto įperkamumas“, – pažymėjo Ž. Mauricas.
Dirbtinio intelekto ir robotų revoliucija didins atskirtį
„Luminor“ ekonomistai savo naujausioje apžvalgoje perspėja, kad nors šiuo metu itin sparčiai vykstanti dirbtinio intelekto ir robotų revoliucija padidins produktyvumą ir prisidės auginant pasaulio ūkį, ji neišvengiamai didins jau egzistuojančią atskirtį ir nelygybę, nes didžioji dalis aukštųjų technologijų įmonių yra susitelkusios didžiausiose ekonomikose – ypač JAV ir Kinijoje. JAV, tikėtina, taps didžiausia šios revoliucijos laimėtoja, o ES gali atsilikti technologinėse varžybose, tad transatlantinė ekonominė divergencija tarp JAV ir ES didės. Be to, JAV ir toliau išlieka pasaulio energetikos lydere – ji išgauna daugiausia naftos ir eksportuoja daugiausia gamtinių dujų pasaulyje. Be to, infliacijos mažinimo įstatymas paskatino investicijų į atsinaujinančią energetiką bei energetikos pramonę bumą JAV.
JAV lyderystė atsispindi ir finansų rinkose. Pavyzdžiui, JAV akcijų rinkos indeksas nuo 2019 metų išaugo apie 140 proc., tuo tarpu ES akcijų indeksas per tą patį laikotarpį palypėjo 70 proc., o Kinijos – sumažėjo 10 proc.
Todėl, „Luminor“ vertinimu, JAV ir toliau išliks didžiausia pasaulio ekonomine galia, o Kinijai taip ir nepavyks jų aplenkti ir tapti didžiausia pasaulio ekonomika. Padidėjusi geopolitinė įtampa, augantis protekcionizmas, sparčiai senstanti visuomenė, didėjantis įsiskolinimas bei būsto rinkos disbalansai lėtina ir artimiausiu metu toliau lėtins Kinijos ekonomikos augimą.
Lietuvai itin svarbi Vokietijos pramonė niekaip neatsigauna ir panašu, kad artimiausiu metu persilaužimas neįvyks. Prancūzija ir Italija toliau didina savo biudžeto deficitus, todėl tikėtina, kad šių šalių laukia diržų veržimosi etapas, kuris prilaikys ir visos euro zonos atsigavimą. Nepadeda ir ATR laikus primenantis ES sprendimų priėmimo procesas, kurį efektyviai sabotuoja tokios šalys kaip Vengrija. Nieko keisto, kad tokiomis aplinkybėmis Lietuvoje tvyrantis optimizmas bei iš esmės gera ekonominė situacija atrodo tarsi vidurvasaris rugsėjį.
Lietuva: makroekonominių rodiklių prognozės |
| |||||||
| 2022 | 2023 | 2024p | 2025p | 2026p | |||
Realiojo BVP metinis pokytis, % | 2,4 | -0,3 | 2,4 (2,0) | 3,0 (1,8) | 2,4 | |||
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis, % | 18,9 | 8,7 | 0,6 (-0,2) | 2,2 (3,0) | 3,0 | |||
Nedarbo lygis (vidutinis metinis), % | 6,0 | 6,9 | 7,5 (7,2) | 7,2 (6,8) | 7,0 | |||
Vidutinio darbo užmokesčio pokytis, % | 13,3 | 12,2 | 9,6 (8,6) | 7,4 (6,5) | 6,6 | |||
Einamosios sąskaitos balansas, % nuo BVP | -5,5 | 1,9 | 4,5 (5,0) | 4,0 (4,0) | 4,0 | |||
Valdžios sektoriaus balansas, % nuo BVP | -0,7 | -0,8 | -1,4 (-3,0) | -1,2 (-2,5) | -1,5 | |||
*skliausteliuose – 2024 m. kovo mėn. prognozė