ES atsakas į pandemijos sukeltą ekonomikos nuosmukį yra įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurios bendras biudžetas siekia 672,5 mlrd. Eur, tačiau 360 mlrd. Eur bus išdalinta paskolų forma, o 312,5 mlrd. Eur subsidijų forma.
Pietų Europos ekonomikų gaivinimui skirta net 210 mlrd. Eur arba 62 proc. visų ES subsidijų. Taigi didžioji dalis ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimų lėšų yra skiriama būtent pietų ES šalių ekonomikoms, bet ar tai suteiks pakankamą postūmį joms atsigauti?
Faktiniai 2020 m. realaus BVP augimo duomenys bei EK pateiktos ES ekonomikų augimo prognozės 2021 m. ir 2022 m. vienareikšmiškai rodo, kad ne. Pietų ES šalys toliau rikiuosis ES sąrašo apačioje pagal realaus BVP augimą.
Tačiau EK prognozės rodo, kad Lietuva popandeminiu laikotarpiu praras lyderės pozicijas kitoms rytų ES šalims – Rumunijai, Latvijai ir Lenkijai.
Lietuvos ekonomika vedama pramonės sektoriaus, o ypač chemijos pramonės, kuri prisitaikė prie pasikeitusių rinkos poreikių nukreipdama gamybą į farmacijos produktus, pandemiją atlaikė beveik geriausiai ES. Tačiau EK prognozės rodo, kad Lietuva popandeminiu laikotarpiu praras lyderės pozicijas kitoms rytų ES šalims – Rumunijai, Latvijai ir Lenkijai. 2020-2022 m. laikotarpiu Lietuvos realus BVP padidės maždaug 5,9 proc., tuo tarpu Lenkijoje 6,7 proc., nors ekonomikos nuosmukis pandemijos laikotarpiu ten buvo žymiai didesnis (-2,7 proc.) nei Lietuvoje (0,9 proc. ).
Priežastys ribojančios Lietuvos augimo potencialą yra ne kartą aprašytos: dėl spartaus darbo kaštų augimo ir lėto darbo našumo augimo mažėjantis Lietuvos įmonių konkurencingumas (Per pastaruosius dešimt metų pajamos Lietuvoje išaugo 101 proc., o darbo produktyvumas 29,4 proc., taigi, Lietuvos pramonės konkurencingumas matuojamas skirtumu tarp šių pokyčių sumažėjo 71,7 proc. ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių ES), mažas bendras investicijų lygis, ribota prieiga prie kapitalo ir žmogiškųjų išteklių stoka (šiemet ilgalaikių bedarbių beveik 68 tūkst. daugiau nei pernai, š. m. balandį registruota 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, o šių metų kovą įregistruota 31,2 tūkst. laisvų darbo vietų).
Artimiausiu metu reikšmingas investicijų šaltinis bus Ekonomikos gaivinimo atsparumo didinimo priemonė, kurios įgyvendinimo tempas bent dalinai lems ES ekonomikų augimo tempą. ES šalys, kurios sugebės didesnę dalį šių lėšų tinkamai į ekonomiką įlieti anksčiau, turės geresnes startines pozicijas. Finansų ministerijos 2021 m. stabilumo programoje nurodyta, kad šiemet iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės į Lietuvos ekonomiką bus įlieta papildomai 150 mln. Eur, o kitąmet – 450 mln. Eur, t. y. maždaug ketvirtadalis visų lėšų. Vertinant pagal šio plano rengimo ir tvirtinimo procesą Lietuvoje, šis lėšų panaudojimo tempas, nepaisant to, kad yra žymiai lėtesnis nei kitose valstybėse, atrodo optimistinis.
Siekiant tvarios pramonės plėtros, turime bendromis pastangomis siekti išlaikyti ir stiprinti pramonės konkurencingumą, pirmoje eilėje tam pasitelkiant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones. Jų pagalba turėtume užtikrinti Pramonės transformacijos reformos įgyvendinimą, kuri skaitmeninių ir žaliųjų technologijų pagrindu sustiprintų tradicinės pramonės įmones ir galėtų paskatinti jų inovatyvumą bei tvarių inovacijų proveržį jose, ypatingai pagrindiniuose Nacionalinės pažangos programoje įtvirtintuose technologiniuose sektoriuose – gyvybės mokslų industrijoje, inžinerinėje pramonėje – atsinaujinančioje energetikoje bei informacinėse technologijose.
Vokietija, Prancūzija ar Ispanija planuoja iki 2022 m. pabaigos į ekonomikas įlieti daugiau nei pusę joms numatytų lėšų. Spartesnis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų panaudojimas Lietuvoje galėtų leisti Lietuvai išlaikyti lyderės pozicijas ir artimiausiais metais. Airijos pagal BVP augimo tempą nepavysime, bet Lenkiją tikrai galime.
