Per ketvirtį Lietuvos ekonomika sukūrė paslaugų ir produktų už 9,8 milijardo eurų, rodo pirmasis BVP įvertis. Per ketvirtį, lyginant su pernai IV ketvirčiu, ekonomika pasistiebė 0,8 proc., pašalinus darbo dienų ir sezono įtaką.
Ūkio augimą labiausiai lėmė padidėjusi prekyba, pagerėję automobilių ir motociklų remonto, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir apdirbamosios gamybos įmonių veiklos rezultatai.
Praėjusią savaitę Statistikos departamentas skelbė, kad kainų augimas Lietuvoje lėtėja – išankstinė metinė infliacija balandį sudarė 2,1 proc., kai prieš metus ji buvo 3,5 proc.
Iš viso pernai Lietuvos ekonomikos apimtis siekė 41,86 milijardus eurų, tai 3,9 proc. daugiau nei 2016-aisiais.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas patikina, kad šalies ūkio augimas tebėra spartus, o stipri užsienio paklausa ir didėjančios investicijos leidžia tikėtis tolesnės ūkio plėtros.
„Šiais metais Lietuvos ūkio plėtra tebebus sparti, tiesa, kiek lėtesnė nei pernai. Lietuvos banko vertinimu, 2018 m. ūkio augimas sudarys 3,2 proc., o 2019 m. – 2,7 proc. Artimiausiais ketvirčiais ekonomikos augimą pristabdys dėl vangesnės kai kurių pagrindinių prekybos partnerių, pavyzdžiui, Rusijos, Lenkijos ir Latvijos, ūkio plėtros susilpnėjusi užsienio paklausa“, – sako D.Imbrasas.
Pasak jo, ekonomikai augti kliudo ir mažėjantis užimtųjų skaičius – jis kartu su lėčiau augsiančiu darbo užmokesčiu ribos namų ūkių vartojimo augimą. Tačiau tą turėtų iš dalies atsverti ES paramos pinigai.
„Pozityviai nuteikia 2017 m. atsigavęs ir sparčiausiu tempu per pastaruosius šešerius metus kylantis darbo našumas. Jis didėja daugelyje ekonominių veiklų, o sparčiausiai – informacijos ir ryšių technologijų sektoriuje, pramonėje ir transporte. Itin sparčiai darbo našumas auga ir statybų sektoriuje, tačiau čia jis labiau siejamas su atsigaunančia statybų darbų paklausa nei inovaciniais ar investiciniais sprendimais“, – pastebi ekonomistas.
Verslo nuotaikos gerėja
Šalies verslininkai ir vartotojai balandį palankiau vertina veiklos perspektyvas. Ekonominių vertinimų rodiklio reikšmė pasiekė 10 punktų – tai aukščiausia reikšmė pastaraisiais metais. Apskritai šio rodiklio rekordas buvo pasiektas 2007 m., kuomet jis siekė 18 punktų, o per krizę 2009 m. jis buvo nukritęs iki minus 44 punktų.
Didžiausias optimizmas tvyro tarp paslaugų įmonių – paslaugų pasitikėjimo rodiklis siekia 31, ir tai vos 2 punktais žemiau nuo 2006 m. fiksuoto rekordo. Prekybos rodiklis siekia 9 punktus.
Pesimistiškiausi šalyje yra patys pirkėjai – vartotojų pasitikėjimo rodiklis vis dar yra minusinis (-5). Prieš krizę aukščiausiai vartotojų optimizmas buvo užlipęs iki 9 punktų.
Ieškos daugiau darbuotojų
Tarp gamybos įmonių labiausiai gamybos augimą prognozuoja maisto produktų, gėrimų bei statybinių medžiagų gamybos įmonės. Gaminių eksporto prognozė taip pat gerėjo: 30 proc. įmonių vadovų prognozavo eksporto augimą, 5 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – 24 ir 7 proc.). Darbuotojų skaičiaus didėjimą prognozavo 20 proc. apklaustų įmonių vadovų, dauguma (77 proc.) – darbuotojų skaičiaus keisti neketino, apklausos duomenis skelbia Statistikos departamentas.
Tarp statybos įmonių 42 proc. vadovų balandį prognozavo, kad per artimiausius 3 mėn. darbuotojų skaičius didės, 6 proc. – kad mažės (prieš metus – atitinkamai 35 ir 14 proc.). Geresnė ir statybos darbų užsakymų prognozė: užsakymų padaugėjimo artimiausiais mėnesiais tikėjosi 41 proc. apklaustų įmonių vadovų. Dauguma (70 proc.) respondentų prognozavo, kad statybos darbų kainos nesikeis, 29 proc. – kad didės.
Dauguma (84 proc.) apklaustų mažmeninės prekybos įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 14 proc. – numatė priimti naujų. 90 proc. vadovų prognozavo, kad parduodamų prekių kainos nesikeis, 6 proc. – kad didės.
Paslaugų sektoriaus įmonėse dauguma (62 proc.) apklaustų įmonių vadovų darbuotojų skaičiaus keisti neketino, 33 proc. – planavo priimti naujų. Teikiamų paslaugų kainų didėjimą artimiausiu metu prognozavo 6 proc. apklaustų įmonių vadovų, mažėjimą – 4 proc.
