Geresni, nei tikėtasi rudenį, 2022 m. vidaus vartojimo, tarptautinės prekybos rodikliai ir Kinijos atsivėrimas po COVID-19 pandemijos metu taikytų priemonių prisideda prie palankesnių 2023 m. pasaulio ekonominės raidos perspektyvų. Be to, vienu didžiausių iššūkių laikyta energetikos krizė paveikė ES, taigi ir Lietuvos, ekonomiką mažiau, nei buvo prognozuota rudenį.
„Dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir ekonomikai esant žemiau savo potencialaus lygio, valdžios sektoriaus deficitas yra galimas, tačiau, pakilus palūkanų normoms, valdžios sektoriaus finansų valdymas reikalauja didesnio apdairumo. Turėtų būti orientuojamasi į ekonomikos atsparumą didinančias investicijas, o ne į visus gyventojus nukreiptas kompensacijas.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruoju metu lyginant su kitomis Baltijos šalimis Lietuva skyrė mažiausiai lėšų investicijoms, kurios prisidėtų prie ekonomikos augimo potencialo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
2022 m. augusią Lietuvos ekonomiką pasivijo perkamosios galios sumažėjimas ir tai atsiliepė prastesniam, nei tikėtasi, 2022 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatui, kuris per metus sumažėjo 0,4 proc. Neigiamą įtaką realiojo BVP pokyčiui turėjo sumažėjęs grynasis eksportas ir smukusios namų ūkių vartojimo išlaidos. Tokį vartojimo pokytį lėmė tai, kad infliacija aplenkė spartų atlyginimų augimą, kuris augo nepaisant karo Ukrainoje bei energetinės krizės.
Vangesnė, nei tikėtasi, vidaus ir užsienio paklausa ir 2022 m. ketvirtojo ketvirčio ekonominė raida skatina atsargiau vertinti 2023 m. Lietuvos realiojo BVP augimo
perspektyvas. Ekonominės raidos scenarijuje projektuojamas realiojo BVP augimas 2023 m. sieks 0,5 proc. Ekonomikos plėtrą, tikėtina, palaikys investicijos ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Taip pat numatoma, kad šiais metais grynasis eksportas BVP augimą veiks neigiamai. Infliacijos tempo mažėjimui įtaką darys gerėjanti situacija energetikos rinkose, aukšta palyginamoji bazė, lėtėjanti ekonomikos plėtra ir įtampos mažėjimas tiekimo grandinėse.
