Finansų analitikas Marius Dubnikovas 15min tvirtino, kad, žiūrint iš šiandieninės situacijos, akivaizdu, kad nafta, dujos bus brangios. Jau šiandien populiariausia „Brent“ rūšies nafta pasiekė nuo 2014 metų neregėtą lygį – 100 JAV dolerių už barelį, kyla ir dujų kainos.
„Tai Rusijos teikiamos prekės – gali būti techninių kliūčių, kitas dalykas yra sankcijos, kurios gali būti nuo mokesčių iki visiškos blokados. Tada natūraliai energetika brangsta“, – teigė M.Dubnikovas.
„Energija brangs, turime pasirengti ir ramiai sutikti žinią, kad turėsime brangų kurą, brangią elektrą, brangias dujas. Sumokėti keliasdešimt eurų papildomai daug geresnis variantas, nei būti Baltarusijos pavyzdyje, kur turi pigių dujų, bet neturi laisvės“, – pabrėžė finansų analitikas.
Jis pridūrė, kad Lietuva gali pasidžiaugti, kad pasistatė Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
„Dujos bus brangios, bet tikėtina, kad jų turėsime“, – teigė jis ir pridūrė, jog geroji medalio pusė, kad konfliktas vyksta artėjančio pavasario metu, o ne gilią žiemą.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pritaria, kad SGD turėtų patenkinti Lietuvos poreikį, o naftos ar elektros kainos priklausys nuo globalių tendencijų.
„Energetiniame fronte mes esame mažiau priklausomi, nes turime Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Jis gali beveik visiškai patenkinti visus mūsų metinius poreikius, Latvijoje yra Inčukalnio dujų saugykla. Latviams ji yra per didelė, todėl realiai dujų tiekimo saugumo prasme mūsų situacija yra labai gerai, ypač lyginant su Vokietija“, – sakė Ž.Mauricas.
Visgi nors naftos kainos sparčiai kyla, Ž.Mauricas mano, kad pasaulio žaidėjai turi įrankių jas sumažinti.
„Reikia laukti – artimiausiomis dienomis Saudo Arabija, kitos šalys, tikėtina, padidins pasiūlą. Jos pačios supranta, kad labai didelis kainų šuolis ilgainiui kenkia joms pačioms, nes tada ekonomika stoja, sumažėja vartojimas ir vis tiek tos kainos nukrenta“, – mano ekonomistas.
Paliestų transportą
O kalbėdamas apie prekybinius ryšius su Rusija Ž.Mauricas priminė, kad Lietuvos ir Rusijos prekybos apimtys gerokai krito po Krymo aneksijos. Šiandien lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją sudaro tik 0,7 proc. BVP – tiek pat, kiek ES vidurkis.
Tačiau, be energetikos, kitu priklausomu sektoriumi nuo Rusijos ekonomistas įvardijo transportą. Kita vertus, jis pridūrė, kad šis aspektas yra abipusis – Rusijai, kaip ir Lietuvai, irgi reikia vežti krovinius į užsienį, todėl transporto sustojimas pakenktų ir jai pačiai.
„Jei būtume sekę naratyvu, kad esame tiltas tarp Rytų ir Vakarų, būtume nukentėję žymiai labiau. Mes nesame tiltas, su Rusija mes neturime daug bendro“, – pabrėžė Ž.Mauricas.
Jis pridūrė, kad Rusijos didžioji užsienio valiutų rezervų dalis dabar yra laikoma eurais, nebe JAV doleriais. Tai reiškia, kad Rusijos priklausomybė nuo eurozonos ir ES yra didelė.
„Tai turėtų sumažinti rizikas mums dėl kibernetinių atakų ir hibridinių veiksmų. Kalbėdami apie euro privalumus, tokio dar nebuvome įvardiję, tai dabar galime drąsiai kalbėti“, – pabrėžė ekonomistas.
Griūva Rusijos akcijų rinka
Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą stipriai supurtė finansų rinkas. Finansų analitikas M.Dubnikovas tvirtino, kad pasaulio finansų rinkose šiuo metu – pirminė šoko reakcija. Vakarų pasaulyje akcijų rinkose kritimas svyruoja tarp 3–4 proc.
„Pokytis gana didelis, bet reakcija ganėtinai nuosaiki. Palyginus kokio dydžio tai konfliktas, panika vadinti tikrai negalima. Akcijų kainos grįžta į praėjusių metų balandžio–gegužės mėnesio lygį. Ištrinama apie 10 mėnesių veiklos. Spaudimas finansų rinkoms bus didelis, nes reikia suprasti, kad šiandien viskas tik prasidėjo, bet nesibaigė, tų negatyvių naujienų bus vis daugiau“, – teigė M.Dubnikovas.
Dujos bus brangios, bet, tikėtina, kad jų turėsime.
Visgi, pasak jo, Vakarų finansų rinkos nepanikuoja – vienintelė vieta, kur vertybinių popierių rinką iš tiesų yra apėmusi panika – Maskva. Nors ryte Maskvos akcijų birža skelbė, kad stabdo prekybą, vėliau du kartus ją bandė atnaujinti. Visgi, akcijoms smarkiai kritus žemyn, prekyba ir vėl sustabdyta.
„Prekyba įvyko apie 10 val. ir nukrito iki 30 proc., vėliau vėl buvo atidaryta ir vėl krito. Indeksas rodo apie 50 proc. kritimą. Jie negali atsidaryti, nes viskas iškart krenta žemyn. Vyksta masinis pinigų bėgimas iš ten. Tai visiškai supratama, pasaulis ruošia sankcijas, kurios bus labai griežtos. Tų sankcijų, kurios buvo paskelbtos vakar, šiandien, nėra prasmės vertinti – jos akivaizdžiai neveikia ir absoliučiai per silpnos“, – teigė M.Dubnikovas.
Pasak jo, Rusijos biržos indeksas grįžo į 2015 metus ir yra netoli 2008 metų, kai prasidėjo pasaulinė finansų krizė.
Ekonomistas mano, kad per artimiausias dienas „varžtai bus užverčiami stipriau“.
„Tai reiškia Rusijos vis didėjančią ar maksimalią izoliaciją – jei SWIFT atjungia, nusprendžia nenaudoti Rusijos žaliavų, gali būti, kad Rusija taps kaip Iranas, kuris, atjungtas nuo SWIFT, negali naftos patiekti į pasaulį, turi vežti aplinkiniais keliais ir dėl to kenčia“, – kalbėjo finansų analitikas.
O SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas 15min komentavo, kad svyravimus ir akcijų indeksus labiau veikia realios sankcijos, todėl, kaip viskas klostysis toliau, priklausys nuo to, kokios bus realios Vakarų sankcijos šiandien ir rytoj.
„Dėl rublio – galbūt patys rusai bandys stabilizuoti tą kursą, bet pinigų išėjimas [iš Rusijos] bus gana didelis artimiausiomis dienomis“, – sakė jis.
Ragino nepasiduoti panikai
Ž.Mauricas svarstė, kad Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvos gyventojų reakcija gali būti kažkiek panaši kaip ir prasidėjus COVID-19 pandemijai, todėl ragino nepasiduoti panikai.
„Prasidėjus pandemijai dalis žmonių sureagavo jautriau, kiti mažiau jautriai. Laikas parodė, kad kai kurių žmonių reagavimas buvo per daug emocingas, pradėjo trūkti prekių. Bet visa sistema veikia, ekonomika veikia, Lietuva yra ir NATO, ir Europos Sąjungos, eurozonos ir kitų organizacijų narė, todėl didesnių sukrėtimų rizikos yra minimalios“, – sakė Ž.Mauricas.
M.Dubnikovas priminė, kad „karas vyksta arti mūsų, bet ne pas mus“.
„Todėl tokiose situacijose, visų pirma, reikia ramybės – tiesiog susėsti šeimose ir pradžiai atidžiai persiskaityti KAM rekomendacijas, ka daryti karinio konfliktu metu – persižiūrėti, kokios vartojimo prekės, vaistai reikalingi, susirasti šiltus drabužius, jei energijos pradėtų trūkti. Jei kūrenama malkomis ar kietu kuru, turėti atsargų.
Kalbant tokiomis temomis galime įvaryti baimę, bet, pavyzdžiui, Šveicarijoje tai įprastinė tema, kiekvienas šveiracas žino, kur eitų, ką darytų, kokių atsargų turi. Tokia diskusija turėtų būti tarp visuomenės, bet ji turi likti rami. Karas šalia mūsų, bet ne pas mus“, – vardijo ekonomistas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas T.Povilauskas taip pat pabrėžė, kad finansinių ryšių su Rusija ar Ukraina neturintiems gyventojams tiesiog reikia daryti tai, ką darome kasdien.
„Ko tikrai mažiausiai reikėtų, tai neracionalių sprendimų. Tiems, kas turi santykių su Rusija, Ukraina, Baltarusija, šiuo metu yra didžiausias galvos skausmas. Vis tiek kai kurios įmonės buvo pasiruošusius, kitos ne, tačiau visiems buvo neaišku. Visa tai reikės daryti įmonėms, ir jos tai daro, o žmonės turi dirbti savo darbus“, – sakė T.Povilauskas.
Jis svarstė, kad žmonės galbūt gali kažkiek reaguoti į kainų padidėjimą, nes šiandien „Brent“ nafta perkopė 100 JAV dolerių už barelį – tai galėtų lemti ir degalų kainų kilimą degalinėse.
„Žmonės gali skubėti sutaupyti kelis centus, kainos veiksnio motyvas gali būti, bet taip nebus, kad kažko trūktų“, – pabrėžė ekonomistas.
