Pastaruoju metu Lietuvos eksporto plėtra prarado pagreitį – pernai lapkritį siekęs 18,5 proc., praėjusių metų gruodį ir šių metų sausį lietuviškos kilmės prekių eksporto augimas sulėtėjo atitinkamai iki 8,9 proc., 8,7 proc.
„Prasčiausios tendencijos yra stebimos eksportuojant į Lenkiją ir Baltarusiją. Galima gana drąsiai pasakyti, kad eksporto sulėtėjimą lemia nepalanki situacija Lenkijoje ir Baltarusijoje, o ne euro zonoje“, – aiškino A.Izgorodinas.
Analitiko teigimu, į euro zonos ir kitas Europos valstybes eksporto tendencijos atrodo labai gerai. Eksportas į Vokietiją paaugo 8 proc., Nyderlandus – 7 proc. , Latviją – 13 proc.
Eksporto į Lenkiją sumažėjimą lėmė du veiksniai: pasikeitusios rinkos sąlygos Lenkijos degalų rinkoje ir gana žemas Lenkijos zloto kursas.
„Drastiškai mažėja mineralinio kuro eksportas. Šie rezultatai turi labai didelės įtakos visam eksportui, nes chemijos eksportas sudaro 60 proc. viso Lietuvos eksporto į Lenkiją“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Tuo metu pakankamai žemas Lenkijos zloto kursas paaiškina, kodėl pastaruosius tris mėnesius iš eilės mažėjo medienos eksportas į Lenkiją.
„Žemas Lenkijos zloto kursas yra netiesioginis euro krizės padarinys Lietuvai. Kai akcijų rinkos smunka, Lenkijos zloto kursas paprastai mažėja, nes investuotojai bėga ir investuoja nebe į zlotus, o į dolerius“, – kalbėjo LPK atstovas.
Eksportas į Baltarusiją smunka dėl sunkios šios valstybės finansinės padėties ir nuvertėjusio rublio, kuris lietuviškas prekes verčia sąlyginai brangiomis baltarusiams.
