Užsienio prekybos deficitas pernai siekė 3,2 mlrd. eurų, kai 2020 metais jis siekė 464,7 mln. eurų.
Statistikų teigimu, esporto padidėjimą lėmė išaugęs naftos produktų (74,1 proc.), baldų (22,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (26,7 proc.) eksportas.
Importo augimui įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (73,7 proc.), antžeminio transporto priemonių (27,8 proc.), plastikų ir jų gaminių (40 proc.) importas.
Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 16,4 proc., importas – 21,3 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 25,9 proc., be mineralinių produktų – 20,7 proc.
2021 metais Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją, Latviją, Vokietiją, Lenkiją, o importavo iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, JAV, Lenkiją, Latviją ir Nyderlandus.
Lietuva daugiausia eksportavo chemijos pramonės (15,1 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.) bei mineralinių produktų (10,4 proc.). Daugiausia importavo mašinų ir mechaninių įrenginių (17,9 proc.), mineralinių produktų (17,7 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,2 proc.).
Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota chemijos pramonės (13,9 proc.), pramonės dirbinių (12,5 proc.), naftos produktų (12,4 proc.), paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų (8,7 proc.).
Vien gruodį prekių eksportuota už 3,34 mlrd. eurų – 2,3 proc. mažiau nei prieš mėnesį, bet 23,7 proc. daugiau nei prieš metus. Importuota už 3,75 mlrd. eurų – atitinkamai 0,1 proc. mažiau ir 45,8 proc. daugiau.
Eksporto mažėjimui per mėnesį įtakos turėjo sumažėjęs baldų (11,1 proc.), medienos ir medienos gaminių (19,7 proc.), javų (22,8 proc.) eksportas. Importo mažėjimą lėmė sumažėjęs geležies ir plieno (17,7 proc.), plastikų ir jų gaminių (9,4 proc.) importas.
Lietuviškos kilmės prekių gruodį eksportuota už 2,04 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 409,5 mln. eurų.
