„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas antradienį spaudos konferencijoje pabrėžė, kad eksporto svarba Lietuvoje per 20 metų padvigubėjo – jei 2000 metais prekių ir paslaugų eksporto santykis su BVP siekė 34 proc., tai 2019 metais, o taip pat ir šių metų pirmąjį pusmetį – 83 proc.
„Pagal eksporto svarbą ekonomikai einame po tokių lengvatinio apmokestinimo šalių, kaip Liuksemburgas, Airija, Malta, tačiau lenkiame Nyderlandus, Lenkiją ir daugelį kitų šalių“, – pažymėjo V.Ivanovas.
Dėl šios priežasties eksporto tendencijos atspindi ir visos šalies perspektyvas, o jos šiuo metu gerokai optimistiškesnės negu pavasarį.
Kovo pabaigoje „Versli Lietuva“ prognozavo, kad labiausiai tikėtinas scenarijus, jog lietuviškų prekių eksportas sumažės 17 proc arba 2,5 mlrd. eurų, o paslaugų eksporto nuosmukis sieks net 25 proc. arba 2,9 mlrd. eurų.
Praėjus pusmečiui tokių pesimistinių nuotaikų nebelikę – „Versli Lietuva“ mano, kad šiais metais lietuviškos kilmės eksportas susitrauks 4,2 proc., o 2021 metais jau paaugs 5,6 proc. Tuo tarpu paslaugų eksportas gali susitraukti 5,7 proc. šiais metais ir augti 7 proc. kitais metais.
V.Ivanovas teigė, kad geresnes prognozes lėmė pakoreguotos Europos Komisijos (ES) prognozės ES rinkai bei geresni nei planuota pirmojo pusmečio Lietuvos eksporto rezultatai.
O geresnius faktinius rezultatus lėmė įvairios priežastys. Viena jų, eksperto nuomone, kad galėjo keisti eksporto struktūra. Pavyzdžiui, lietuvių gamintojai sureagavo į priverstinio karantino metu pasikeitusius vartojimo įpročius – Europos gyventojai pradėjo daugiau vartoti kitokių prekių, o taip pat padidėjo paklausa gaminamoms prekėms, kurių neįmanoma atsivežti iš Azijos.
Į Nyderlandus beveik 11 mln. eurų išaugo šaldytų koldūnų eksportas, – pastebi V.Ivanovas.
„Tarkime, į Nyderlandus beveik 11 mln. eurų išaugo šaldytų koldūnų eksportas. Koregavosi paklausa eksporto rinkose, tad pokyčiai, kurių negalėjome matyti, atsispindi pusmečio duomenyse“, – pavyzdį pateikė V.Ivanovas.
Labiausiai susitraukė baldų eksportas
Kaip pastebi „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, pastaruosius penkerius metus buvome pripratę ieškoti Lietuvos tarp daugiausiai pagal eksportą augusių šalių, tačiau dabar tenka nagrinėti, kas mažiausiai smuko.
Eksportas pirmąjį pusmetį krito visose ES šalyse, išskyrus Airiją – tai vienintelė šalis, kur eksportas paaugo 3,8 proc.
Tuo tarpu vidutiniškai ES eksportas susitraukė 13,4 proc., o Lietuva yra tarp mažiausiai nukentėjusių šalių, kur prekių eksportas smuko 8,4 proc.
V.Ivanovas atkreipia dėmesį, kad daugiausiai Lietuvos eksportas traukėsi dėl energetinių produktų smukimo, o pastarąjį nuosmukį apie 50 proc. lėmė ne tiek koronaviruso pandemija, kiek naftos kainų kritimas.
Tuo tarpu nagrinėjant lietuviškos kilmės prekių eksportą, kuris per pirmąjį pusmetį smuko 3,4 proc., matyti, kad didžiausią neigiamą poveikį pirmąjį šių metų pusmetį turėjo baldų pramonė, susitraukusi 8,5 proc. arba daugiau nei 110 mln. eurų.
„Balandžio mėnesį smukimas siekė net per 30 proc. Baldų pramonė susidūrė su iššūkiu per karantiną ir susitraukimas buvo vienas didžiausių tarp visų eksportuojančių sektorių Lietuvoje. Tačiau jau birželio, liepos duomenimis, baldų pramonė pradėjo atsigauti, nors apdraustųjų skaičius šiame sektoriuje dar neatsistatė iki praėjusių metų lygio“, – komentavo V.Ivanovas.
Baldų pramonėje pirmojo pusmečio pabaigoje vis dar dirbo 2 tūkst. darbuotojų mažiau negu prieš pandemiją.
Labiausiai susitraukė baldų ir medienos gaminių eksportas į skaudžiausiai nuo pandemijos nukentėjusias rinkas – Jungtinę Karalystę ir Italiją.
Chemijos pramonė susitraukė 6,6 proc. – 70 mln. eurų, drabužių, tekstilės ir odos pramonė – 16,7 proc., inžinerinė pramonė – 3,7 proc., o maisto ir gėrimų – 0,9 proc.
Nuosmukį generavo transporto priemonių dalių subsektorius, susitraukęs 30 proc.
Pažvelgus į atskiras rinkas matyti, kad eksportas šiemet augo į Nyderlandus, JAV, Kiniją, Nigeriją, Turkiją, o labiausiai mažėjo į Jungtinę Karalystę, Japoniją, Lenkiją.
Rizikų daugiau nei galimybių
V.Ivanovas pastebėjo, kad šiemet, skirtingai nei ankstesniais metais, kai eksporto plėtrai buvo galima išvardinti net keletą teigiamų veiksnių, šiemet daugiau matoma grėsmių.
Kaip vienintelį teigiamą veiksnį ekspertas įvardijo pasikeitimus ES tiekimo grandinėse, kai Europos įmonės, pamačiusios, kokios yra pažeidžiamos užsivėrus Azijos rinkoms, daugiau prekių ieškos vietinėje rinkoje.
Tuo tarpu tarp grėsmių – JAV ir Kinijos prekybos karas, kuris skatins Lietuvos įmones rinktis su kuria šalimi nori megzti glaudesnius prekybinius santykius, Brexit, nes dėl muitų lietuviškos prekės pabrangtų iki 10 proc., ES mobilumo paketas ir COVID-19 antroji banga.
Baltarusijos grasinimų uždaryti sienas ir nukreipti baltarusiškus krovinius iš Lietuvos į kitas šalis, kaip didelės grėsmės V.Ivanovas neišskyrė, nes atkreipė dėmesį, kad lietuviškos kilmės prekių į šią rinką eksportuojama mažiau nei procentas.
Tiesa, paslaugų eksportas sudaro 6 proc. į šią šalį ir didžioji jo dalis tenka transportui. O labiausiai, „Versli Lietuva“ eksperto nuomone, nukentėtų net ne Klaipėdos jūrų uostas, o „Lietuvos geležinkeliai“, Baltarusijai suteikiantys transportavimo paslaugų už 190 mln. eurų.
