– Prieš metus tuometis Misteris Ignalina Aleksandras Abišala, bergždžiai triūsęs, kad Europos Komisija (EK) sutiktų pratęsti IAE darbą, prognozavo, jog išjungus branduolinę jėgainę Lietuvai pritrūks elektros energijos, gali net tekti riboti jos tiekimą kai kurioms vartotojų grupėms. Ar taip ir bus?
– Patikinu – elektros Lietuvos vartotojams tikrai nepritrūks – jos regione bus užtektinai. Tačiau tam, kad mūsų sistema patikimai veiktų nuo sausio 1–osios, būtina turėti ir savų elektros generavimo pajėgumų. Mes jų turime, kaip tik tiek, kad nejustume elektros energijos trūkumo bet kuriuo metų ar paros laiku. Vien Lietuvos elektrinė Elektrėnuose turi apie 1800 MW instaliuotos galios, tai ta galia, kurią žiemą, didžiausio vartojimo metu, suvartoja visa Lietuva. Todėl galima sakyti, kad Lietuvos elektrinė galėtų patenkinti visą elektros poreikį. Tačiau ši galimybė nėra pati patraukliausia, kadangi Lietuvos elektrinės elektros kaina labai didelė, apie 29 ct už kWh. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nuomone, vidutinė Lietuvoje parduodamos elektros kaina, be jos transportavimo išlaidų ir kitų sudėtinių dalių, neturėtų viršyti 15–15,5 ct. Todėl natūralu, kad reikia kitų šaltinių. Lietuva turi pigią elektrą gaminančią Kauno HE, šiluminių elektrinių, tačiau dalį energijos teks pirkti.
Elektros yra, trūksta linijų pralaidumo
– Iš kur bus perkama elektros energija?
– Įskaičiuojant ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Lietuva savo pajėgomis pagamins apie 4,5 teravatvalandės (TWh) elektros. Dar 1 TWh pirksime iš Estijos, kur veikia šiluminės elektrinės. Susidariusios 5,5 TWh ir yra tie 65 proc., už kuriuos atsakinga „Lietuvos energija“, tiekdama energiją reguliuojamiems vartotojams. O nereguliuojami vartotojai, likusieji 35 proc., gali nusipirkti elektros arba tiesiogiai patys, arba per „Lietuvos energiją.“ Sudaryta sutartis su Ukraina šiek tiek mažiau nei 1 TWh, tačiau yra galimybė didinti šį kiekį. Sudarėme sutartį ir su Baltarusija, bet baltarusiai savo pasiūlymus dėl elektros energijos teiks savaitę į priekį.
Elektros energijos pirkimas – tai skaitiklių parodymai prie sienos. Iš kur ji atėjo – sertifikatų nėra. Yra tik tarpusavio komerciniai susitarimai.
– Bet ar tai bus Baltarusijos ir Ukrainos elektros energija, ar iš to paties Smolensko žiedo, kuris jungia ir Rusijos elektrines? Ir kokia bus ukrainietiškos ir baltarusiškos elektros energijos kaina?
– Elektros energijos pirkimas – tai skaitiklių parodymai prie sienos. Iš kur ji atėjo – sertifikatų nėra. Yra tik tarpusavio komerciniai susitarimai. Realiai kainos dar nėra fiksuotos, Ukraina ir Baltarusija žada jas pateikti iki metų pabaigos. Aišku tik tiek, kad ji bus mažesnė nei Lietuvos elektrinės. Mes orientuojamės į VKEKK nurodytą kainą, o tai 15–15,5 cento. Nuo 2005 metų, kai būdavo remontuojama Ignalinos AE, elektros kainos ribos svyruodavo tarp 15–16 ct už kWh. Norėtume, kad ji tokia ir liktų. Tačiau sunku prognozuoti rinką. Juo labiau kad mes nedaug turime rinkos dalyvių. AB „Lietuvos energija“ valdomi perdavimo tinklai keturiomis 330 kV įtampos elektros linijomis sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir trimis – su Rusijos (Kaliningrado) energetikos sistemomis. Taigi kol kas tik šiomis linijomis ir gali būti tiekiama elektros energija. Estija galėtų parduoti daugiau elektros energijos, tačiau tam nepakanka elektros linijų pralaidumo. Reikia jį didinti. Todėl mums taip būtinos jungtys su Švedija ir Lenkija, papildomas kabelis tarp Estijos ir Suomijos, kad galėtume daug laisviau pradėti prekiauti elektros energija.
Turėsime naujas jungtis
– O kada realiai galima tikėtis susijungimo su Vakarų Europos elektros tinklais?
– 2015 metų pabaigoje turėtų būti baigta trūkstama Baltijos žiedo grandis – 330–400 kV linija Kruonis–Alytus–Elkas (Lenkija). Ši itin svarbi jungtis sudarys sąlygas elektros mainams tarp Lietuvos ir Lenkijos 600 MW galia, o iki 2020 metų pabaigos – 1000 MW galia. 2015 metų pabaigoje planuojama baigti 700 MW galios jungtį Lietuva–Švedija. Tai jungtys, už kurias mes atsakingi. Estijos jungtis „EstLink2“ turėtų būti baigta apie 2014 metus. Pradėjus veikti šioms jungtims mes būsime susiję ne tik su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, bet galėsime eksportuoti ir importuoti elektros energiją iš „Nordpool'o“ – iš visos Skandinavijos, ir dar susijungsime su Lenkija.
Tolesnis projektas – Baltijos valstybių perdavimo tinklų prijungimas sinchroniniam darbui prie kontinentinės Europos tinklų. Artimiausiu metu pagal oficialias juos vienijančios organizacijos procedūras ir technines sąlygas bus išsamiai išanalizuotos tokio prisijungimo galimybės. Realiai jau Lietuvos–Lenkijos tinklų sujungimas bus pirmasis šio didelio projekto etapas.
– Ne paslaptis, kad Lenkija nėra labai suinteresuota statyti jungtį su Lietuva. Apie tai praėjusią savaitę kalbėjo ir Lietuvoje viešėjęs EK energetikos direktorato vadovas tiekimo saugumui ir energijos rinkoms Heinzas Hilbrechtas. Jis pripažino, kad labai svarbi sąlyga elektros jungčiai su Lenkija nutiesti yra atominė elektrinė Lietuvoje, nes be jos Lenkija neturi poreikio leisti pinigų elektros linijai į Baltijos šalis.
– Nuo šių metų pavasario padaryta daug darbų, kad ši linija būtų nutiesta. „LitPol Link“ gerokai pasistūmėjo į priekį. Iš tiesų buvo daug neišspręstų klausimų, net paties „LitPol Link“ ir su juo susijusių projektų finansavimas. Dabar jau aiškūs finansavimo modeliai, pasirašytos sutartys, parengiamieji darbai vyksta ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Numatytos kelios galimos alternatyvios elektros linijų vietos, dabar atliekama kiekvienos iš jų analizė ir kiek vėliau bus išrinkta viena pagrindinė. Tik paskui bus pradėtos derybos su žemės sklypų savininkais. Esama problemų dėl Natūra 2000 vietovių, dėl Lenkijoje esančio Rospudos slėnio, kur peri paukščiai. Tačiau bus pasiūlyta variantų, kaip spręsti gamtosaugos klausimus. Pavyko pasiekti, kad šiandien abi šalys nusiteikusios dirbti. Lietuvoje jau pradėti linijos teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimo darbai, atliekama Alytaus pastotės rekonstrukcijos ir nuolatinės srovės intarpo techninė galimybių studija, Lenkijoje taip pat vyksta poveikio aplinkai vertinimas, baigiama perdavimo linijos vietos nustatymo galimybių studija.
Atominę ateitį lems investuotojai
– Minėjote, kad linija į Lenkiją bus eksportuojama elektra. O kokią elektrą mes eksportuosime, jei nebeveiks IAE?
– 2015 metais nutiesime liniją nuo Alytaus iki Elko, o 2018–aisiais turėtų pradėti veikti naujoji AE Visagine. Galėsime pradėti eksportuoti energiją į Lenkiją iš naujos AE.
– Bet nebus naujos AE po aštuonerių metų... Pavyzdys – Suomija. Suomijos parlamentas leidimą naujai branduolinei jėgainei statyti davė 2001 metais, statybos pradėtos 2005 metais, bet darbai jau gerokai atsilieka nuo grafiko, o reaktoriaus kaina išaugo kone dvigubai, iki 6 mlrd. eurų. Tokio pat tipo reaktorius kaip Suomijoje statomas Prancūzijoje ir problemos ten tokios pat: smarkiai atsiliekama nuo grafiko, viršytas pradinis biudžetas.
– Suomijos AE statytojai pasirinko kitokį finansavimo modelį. Ten vartotojai, didžiosios pramonės įmonės, finansuoja statybą. Jos, matyt, nėra suinteresuotos kuo greičiau pradėti gauti investuotų lėšų grąžą. Mes pasirinkome kitą finansavimo modelį. Tikiuosi, kad mes taip smarkiai nevėluosime kaip suomiai. Projektas įgyvendinamas pagal planą, šių metų pabaigoje bus paskelbtas konkursas strateginiam investuotojui. Tada jau bus svarbu, kokie ateis investuotojai ir kaip praeis konkursas.
„Lietuvos energija“ pagal ES teisės aktų reikalavimus atskiria dvi veiklas. Viena – perdavimo sistemos operatorius, o kita tai, kas susiję su elektros energijos prekyba
– „Lietuvos energijos“ vadovo poste šių metų birželį pakeitėte LEO LT statytinį Darių Masionį. Kaip vertinate jam vadovaujant bendrovėje įvykusius pasikeitimus?
– Atsiradus LEO LT padaryta ir gerų darbų, bet kilo problemų dėl paties nusistatymo, kokius projektus reikėtų akcentuoti. Kai privatus verslas ateina į valstybinį, jis peržiūri, kokiais principais dirbama, kokios įmonės sąnaudos. Bendrovė buvo ganėtinai stipriai reorganizuota, pradėti procesai, kad imtume dirbti efektyviau. Jeigu palygintume 2008 ir 2009 metus, įmonės sanaudos sumažintos 24 procentais. Bet įmonėje kilo labai daug nepasitenkinimo. Įvykdyti reorganizaciją, nesukėlus žmonių pasipriešinimo, dažniausiai nepavyksta.
– O kaip vertinate su nekilnojamuoju turtu susijusius ankstesniosios vadovybės sprendimus? Dėl skuboto išsikraustymo iš pastato Žvejų g. 14 ir rengimo jį parduoti, dėl kitų objektų? Neseniai atleidote Pirkimų departamento direktorių, atėjusį į bendrovę jūsų pirmtakų kvietimu. Ar tai reiškia, kad pastebėjote rimtų trūkumų šioje srityje?
– Su departamento direktoriumi mes susitarėme, kad jis jau atliko darbą, kurį reikėjo padaryti. Jam atėjus buvo stipriai pertvarkyti įmonės pirkimai, bet reikėtų tai labai energingai tęsti, vykdyti pirkimus greičiau, taip pat dar labiau mažinti kainas, kad mes už tuos pačius pinigus galėtume pastatyti daugiau objektų. Buvęs vadovas padarė daug gerų darbų, dabar juos darys kiti. Bendrovės veikloje absoliučiai viskas turi būti skaidru ir niekam nekilti jokių klausimų. „Lietuvos energijos“ technologijų direktorius įpareigotas peržiūrėti visą procesą nuo pat projektavimo, užduoties rengimo iki baigtų darbų aktų pasirašymo ir pinigų sumokėjimo. Išanalizavę kai kurias sutartis mes radome vietų, kur buvo ne visai tinkamai tvarkomasi, kur galima ir pagreitinti, ir papiginti. Čia bus padaryta tvarka.
– Kuria linkme toliau judės Lietuvos energija?
– „Lietuvos energija“ pagal ES teisės aktų reikalavimus atskiria dvi veiklas. Viena – perdavimo sistemos operatorius, o kita tai, kas susiję su elektros energijos prekyba. Vyriausybė turi priimti sprendimą, kuria kryptimi plėtosis „Lietuvos energija“. Yra minčių ateityje sukurti perdavimo sistemos operatorių visai Baltijai. Taip pat planuojama sukurti bendrą Baltijos elektros biržą, paskui prisijungti prie Skandinavijos. Tai irgi didžiulis darbas, kurį tikimės sėkmingai atlikti.
