2020 m. Lietuvoje veikiančios finansų technologijų įmonės sugeneravo 399 mln. EUR apyvartos. Tai – penktadaliu daugiau nei priešpandeminiais 2019 m., kai „fintech” įmonių apyvarta siekė 325 mln. EUR. Prognozuojama, kad šiais metais skaičiai gali būti kur kas didesni. Į duomenų imtį buvo įtrauktos elektroninių pinigų įstaigos (neskaitant Lietuvos pašto, bei įstaigų turinčių ribotos veiklos licencijas, kaip „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2 Lietuva“, nes tai nėra jų pagrindinė veikla), mokėjimų įstaigos (neįtraukiant turinčias ribotos veiklos licencijas), specializuoti bankai, su „blockchain“ technologija dirbančios įmonės, finansų programinės įrangos tiekėjai, kredito davėjai, „insurtech“ įmonės, sutelktinio finansavimo operatoriai, viso 305 įmonės. Duomenys surinkti iš oficialiai teikiamų finansinių ataskaitų bei registrų centro, pasitelkiant „Okredo“ įmonės paslaugas.
„Fintech Hub LT” asociacijos skaičiavimais Elektroninių Pinigų Įstaigų (EPĮ) segmentas 2020 m. pagal apyvartą oficialiai tapo didžiausiu „fintech” sektoriuje Lietuvoje. Jeigu 2018 m. EPĮ segmento „svoris” visoje „fintech” įmonių apyvartoje siekė tik 11,7 proc., tai 2020 m. EPĮ bendrovės jau generavo 26,8 proc. T.y. daugiau nei ketvirtadalį visos „fintech” bendrovių apyvartos. Pernai EPĮ bendrovių apyvarta siekė 106 mln. EUR. Lyginant su 2018 m. ji padidėjo 3,7 karto.
Į didžiausių Lietuvos „fintech” segmentų trejetuką taip pat papuolė finansų programinės įrangos tiekėjai (102 mln. EUR apyvarta 2020 m., 25 proc. dalis visoje „fintech” sektoriaus apyvartoje) ir skolinimo veiklą vykdančios bendrovės (92,8 mln. EUR apyvarta, 23 proc. dalis visoje „fintech” sektoriaus apyvartoje).
Anot „Fintech Hub LT” vadovės Vaivos Amulės, minėtų trijų segmentų lyderystė puikiai atspindi, kad Covid-19 pandemijos metu itin išaugo greitų, patogių ir lanksčių finansų paslaugų paklausa.
„Pandemijos metu skolinimosi, finansų bei pinigų pervedimo operacijų reikšmė padidėjo, įmonės pradėjo aktyviau vykdyti internetinę prekybą, naudotis alternatyvaus finansavimo produktais . Būtent tai ir buvo vienas pagrindinių aspektų leidusių visam „fintech” sektoriui augti.
Mūsų skaičiavimais, 2020 m. Lietuvos „fintech” sektorius uždirbo 25,7 mln. EUR grynojo pelno. Tai yra maždaug 8 proc. daugiau nei 2019 m., t.y. Prieš Covid-19 pandemiją. Šiais metais skaičiai turėtų būti dar geresni.
„Fintech Hub LT” specialistai skaičiuoja, kad 2018-2020 m. didžiausias grynojo pelno prieaugis buvo EPĮ segmente, kuris siekia 6,4 mln. EUR. Tai reiškia, kad palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, būtent EPĮ segmentas labiausiai pasididino „finansinių lašinių” kiekį.
Tai reiškia, kad Lietuvos „fintech” bendrovės turi pakankamai finansinių atsargų bei kapitalo investicijoms į produkto ar teikiamų paslaugų kokybę ir plėtrą. Taip pat investicijoms į darbuotojų skaičiaus didinimą, rizikų valdymą, technologijų vystymą”, – teigia V.Amulė
Kad dalis sukauptų pinigų buvo ir yra sėkmingai investuojami į produkto ar teikiamų paslaugų kokybę ir plėtrą bei naujų darbuotojų samdymą – akivaizdu. Tą rodo konkretūs skaičiai.
2018 m. pabaigoje Lietuvos „fintech” sektoriuje dirbo 2 812 asmenų, o 2021 m. darbuotojų skaičius padidėjo iki beveik 5 400 asmenų. Per trejus metus darbuotojų padaugėjo daugiau nei 2500. „Fintech” sektoriuje naujų specialistų įdarbinimo lyderiais buvo EPĮ (800 darbuotojų) bei programinės įrangos (905 asmenys) segmentai.
Verta pažymėti, kad „Fintech” įmonės savo darbuotojams moka išties konkurencingus bei aukštus atlyginimus. 2021 m. vidutinis darbo užmokestis Lietuvos „fintech” sektoriuje siekė 2 867 EUR ir buvo net 83 proc. didesnis nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje (1 566 EUR). Visuose „fintech” segmentuose vidutinis atlyginimas viršija Lietuvos vidurkį. Didžiausias vidutines algas (4 738 EUR) moka EPĮ.
Vienos iš dominuojančių „fintech” įmonių investicijų yra susijusios su pinigų plovimo prevencija (AML) ir AML specialistų ugdymu. Skaičiuojama, kad didžioji dalis finansų technologijų įmonių tam skiria iki trečdalio savo biudžeto arba iki kelių milijonų eurų per metus.
„Fintech” sektorius labai sėkmingai auga ir teigiamomis tendencijomis pasižymi ne tik Lietuvoje. Tarptautiniai ekspertai tikisi, kad iki 2025 m. pasaulyje bendrai „fintech“ rinkos dydis augs iki 191,8 mlrd. USD, o metinis augimo tempas (CAGR) sieks 10,2 proc. Pagrindiniai veiksniai lemiantys šios rinkos augimą yra didėjanti išmaniųjų telefonų ir bankinių programų paklausa, didėjančios privačių investuotojų investicijos į „fintech“ įmones, greitesnio interneto skvarba, dirbtinio intelekto (AI) ir „blockchain“ technologijų platesnis panaudojimas.
