Iš daugiau nei 40 šalių žaliavą savo produkcijai importuojančios „Alvas ir Ko“ komercijos direktorius Narimantas Juzikis tvirtina, kad įmonė jau kuris laikas kovoja su nestabilios rinkos iššūkiais.
„Per pandemiją tiekimo laikotarpis išaugo praktiškai 2 kartus nuo užsakymo pateikimo iki produkto gavimo. Jei anksčiau galėdavai atsiplukdyti žaliavą per 2-3 mėn. iš Amerikos ar Kinijos, dabar logistika užtrunka net 4-5 mėn., ir niekas neduoda jokios garantijos, kad pateikus užsakymą produkciją gausime numatytu laiku“, – komentuoja N.Juzikis.
Išaugęs tiekimo laikotarpis turi ir kitą neigiamą aspektą – tiekimo paklausai ne mažėjant, o toliau augant, ženkliai pabrango ir konteinerių gabenimo kainos. Iki pandemijos 1 konteinerio plukdymas atsieidavo nuo 2400 eurų, šiuo metu kainos svyruoja nuo 8 tūkst. iki 15 tūkst. eurų. Tai atsiliepia ir galutinei produkto kainai, bet labiausiai neramina itin pabrangusios ir toliau tebebrangstančios žaliavos, sako pašnekovas.
„Kai kurių maisto pramonėje naudojamų ingredientų kainos pakilo ne dešimčia, o šimtais procentų. Pavyzdžiui, citrinos rūgštis pabrango 3 kartus. Jei anksčiau keliais procentais pakilusios kainos atrodydavo kaip problema, dabar esame tokioje situacijoje, kad net 50 proc. žaliavos brangimas atrodo normalus dalykas, dėl kurio net neverta diskutuoti su tiekėju“, – aiškina N.Juzikis.
Brangsta ir Lietuvos gyventojų pamėgtos sėklos – saulėgrąžų ir sezamų kainos pakilo 50 proc., moliūgų – 40 proc. Pasak pašnekovo, kol kas žaliavų brangimo tendencijos nieko gero nežada – augintojai ir tiekėjai kol kas neprognozuoja kainų kritimo. Taip pat auga ir pakuočių kaštai.
„Iš dalies situaciją padeda suvaldyti anksčiau atlikti didesni užsakymai – tiekimo grandinės trukdžius labiausiai pajutome praėjusių metų gegužę, teko iš anksto planuoti kai kurių žaliavų užsakymą didesniais kiekiais, kad ne tik patys galėtume įvykdyti savo klientams turimus įsipareigojimus, bet ir užsitikrintume palankesnę kainą. Tai reiškia tiek didesnes investicijas, tiek žaliavos įšaldymą sandėliuose, kas mums, kaip gamintojams, reiškia gerokai išaugusius kaštus“, – vardija pašnekovas.
Atšaukiami kontraktai
Nestabili rinkos situacija keičia ir tiekėjų elgesį – kai kurie kontraktai nutraukiami grindžiant darbuotojų, žaliavų, pakuočių ar konteinerių trūkumu. Pasak N.Juzikio, tokiais atvejais tenka ieškoti naujų tiekėjų arba mokėti brangiau, kad gautum reikalingą žaliavą.
„Naujų tiekėjų paieška yra nuolatinis procesas, tačiau pandemijos metu itin kritinis – negalime remtis vien tik pagrindiniais tiekėjais, nes ir jie ne visada gali įgyvendinti savo įsipareigojimus. Šiuo metu žaliavą vežamės iš praktiškai visų pasaulio kontinentų – tiek iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, Azijos, Europos šalių. Net iš Afrikos – įvairius prieskonius iš Egipto. Stengiamės
pirkti tiesiai iš augintojų ir vietinių gamintojų, juos nuolat tikriname ir sertifikuojame, kad produkcijos kokybė atitiktų aukščiausius standartus“, – pasakoja „Alvas ir Ko“ atstovas.
Naujų tiekėjų paieškos nesustabdė net dėl pandemijos atšaukiama dalis tarptautinių verslo parodų, kurios iki tol buvo vienas pagrindinių naujų verslo kontaktų šaltinių.
Pandemijos keliami iššūkiai nėra vieninteliai – gamintojų nerimą augina ir nestabili politinė situacija su kaimynine Baltarusija.
„Ilgą laiką Baltarusija buvo viena iš eksporto krypčių, turėjome gerus santykius su vietiniais partneriais, tačiau šiuo metu vežamos produkcijos kiekis sparčiai mažėja – klientai tiesiog baiminasi užsakyti lietuvišką produkciją, kad ši nebūtų konfiskuota įvežimo metu. Bendradarbiavimas su Baltarusijos partneriais praktiškai sutrūkinėjo per pusmetį nuo paskelbimo apie įvedamas sankcijas. Mums tai buvo nemaža rinka, tad patiriami nuostoliai yra reikšmingi, naujais klientais to nepavyks kompensuoti taip greitai“, – komentuoja N.Juzikis.
Pasak jo, įtempta padėtis su Kinija kol kas nekelia didelių trukdžių – esami prekių vėlavimai grindžiami labiau pandemine nei politine situacija, tačiau ši situacija gali bet kuriuo metu pasikeisti.
Jaučia darbuotojų trūkumą
Dar vienas pandemijos metu išryškėjęs iššūkis, su kuriuo susiduria dauguma verslų – darbuotojų trūkumas. Anot N.Juzikio, šiuo metu trūksta kvalifikuotų darbuotojų gamybos, pardavimų ar administracijos pozicijose.
„Didžiausia problema, kad paklausa naujiems darbuotojams Panevėžio regione yra didelė, o pasiūla – nepakankama. Nuolatinė konkurencija skatina imtis priemonių, kaip išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus. Juo labiau, kad dabartinė politika neskatina žmonių dirbti – bedarbiai gauna neprastas kompensacijas“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, nors prasidėjus pandemijai teko žaibišku greičiu diegti saugumo priemones, įmonei susirgimų protrūkio išvengti nepavyko – kritiškiausias laikotarpis buvo 2020 m. spalį, kai dėl didelio sergančių darbuotojų kiekio buvo svarstoma visiškai sustabdyti gamybą.
„Iki šiol esame dėkingi visiems, kurie tuo metu dirbo ir padėjo suvaldyti neeilinę situaciją. Šiuo metu esame kur kas labiau pasiruošę – didžioji dalis darbuotojų yra pasiskiepiję, dalis persirgę. Darbas gamyboje organizuojamas pamainomis, kurios tarpusavyje nesusitinka, tarp pamainų vykdoma nuodugni dažnai liečiamų paviršių dezinfekcija“, – dalijasi N.Juzikis.