„Įsigijau nuostabų kremą. Pabandykite ir jūs“, – rašo feisbuko žvaigždė, įsiamžinusi su rankoje laikomu konkrečiu produktu. Jos sekėjai net neįtaria, kad už tokį įrašą ji gavo 300–400 eurų.
Jei žvaigždė už tą reklamą ir nieko negavo, jei ji taip reklamuoja savo draugų produkciją, vis tiek turi būti pažymėta, kad tai reklama, – sako A.Iškauskas.
„Buvau nedidelėje parduotuvėje. Fantastiškai apsipirkau“, – feisbuko paskyroje giriasi kita garsenybė, įkėlusi savo nuotrauką, kurioje ji ką tik peržengė tos parduotuvės slenkstį.
Apie kainas – puse lūpų
Prekybos tinklai, parfumerijos, drabužių, maisto gamintojai vis dažniau užsako tokias liaupses, o reklamos ir viešųjų ryšių agentūros net siūlo sąrašus žinomų žmonių, kurių palankius įrašus galima užsisakyti. Kuo garsesnė žvaigždė, turinti daugiau sekėjų feisbuke – tuo ir įrašo kaina didesnė.
15min anonimiškai apklausė kai kurias reklamos, žiniasklaidos planavimo, viešųjų ryšių agentūras. Vieniems tai „komercinė paslaptis“, kiti sutiko atskleisti įkainius anonimiškai.
Paaiškėjo, kad vienas liaupsinantis įrašas „Facebook“ tinkle gali kainuoti ir 700 eurų. Vieni prekes ir paslaugas reklamuoja nesislapstydami, kiti apsimeta nieko bendro su prekės gamintoju neturintys, o treti mielai nespjauna į natūrinius mainus – tu man prekę, aš – teigiamą nuomonę.
Kaina – pagal turinį
„Mano postas kainuoja 300 eurų + PVM, kaina oficiali, ją turi visos PR agentūros“, – atvirai pareiškė beveik 60 tūkst. sekėjų „Facebook“ turintis Saugirdas Vaitulionis, žiniasklaidoje įvardijamas kaip rinkodaros specialistas.
300 eurų už įrašą – vidutinė kaina. 15min šaltinių duomenimis, reklaminio garsenybės įrašo kaina „Facebook“ svyruoja maždaug nuo 200 iki 700 eurų.
Pats S.Vaitulionis ateityje nebijo būti siejamas su reklamuojamais produktais, nes tiki kiekvienu žodžiu, kurį išsako.
„Yra buvę, kad nuėjau į restoraną, paragavau jų maisto ir supratau, kad tikrai negalėčiau rekomenduoti to žmonėms, nes vieta vos siekė vidutinį lygį. Į reklamą aš žiūriu principingai, nes žinau, kad vieną kartą pamelavus, žmonės manimi nebetikės. Mano žodis praras svarumą bet kurioje vietoje“, – pasakoja S.Vaitulionis.
Vyras sako reklamos pasiūlymų sulaukiantis tikrai dažnai ir reklamą pasitelkiant žinomus žmones jis laiko labai veiksminga. Tai sakydamas S.Vaitulionis remiasi iš užsakovų girdimu grįžtamuoju ryšiu.
Kai kurios garsenybės net ne pačios rašo tuos „Facebook“ įrašus – gauna juos iš viešųjų ryšių ar reklamos agentūros ir reikiamu laiku pasidalija tuo tekstu.
Žinomos dainininkės savo veidą „parduoda“ ir bendrame reklamos pakete – tampa prekių reklaminiu veidu, o kartu ir liaupsina savo klientą feisbuke.
Kitaip tariant, gera įtakingų žmonių nuomonė yra brangiai perkama. Tačiau Lietuvoje dar nėra praktikos, kad tokia reklama būtų pažymėta, jog už tai sumokėta. Socialiniai tinklai tokią galimybę suteikia.
Sulaukia daug pasiūlymų
Aktorė Beata Tiškevič neslepia dažnai sulaukianti reklamos pasiūlymų ir juos atrenkanti pagal tuo metu jai pačiai aktualią ar įdomią produkciją. „Nereklamuoju dalykų dažnai, tad, kai tai darau, noriu pasidalinti, pasidžiaugti atradimu ir tikiu, kad mano auditorijai šios informacijos gali reikėti“, – sako ji.
B.Tiškevič tiki, kad reklama turi būti artima vartotojui ir pati nevengia naudotis soc. tinkluose skelbiamomis rekomendacijomis: „Dažnai tingiu pasidomėt, ilgiau paieškot to, ko reikia. Pamatau ir pagalvoju, kad reikės išbandyti. Mano internetinis gyvenimas yra susiaurėjęs iki soc. tinklų. Jeigu ieškau masažo paslaugų, aš net neinu į „Google“, o paklausiu „Facebook“ draugų rekomendacijų. Jeigu ieškau, kur apsistoti, pasikliaunu sekėjais ir visada randu, ko reikia!“
Į klausimą, ar įmanoma pragyventi vien iš reklamos teikiamų lėšų, aktorė atsakė teigiamai, bet, anot jos, tai reikalautų daug pastangų.
„Į tai reikia įdėti daug darbo, pastangų. Nuolatos fotografuotis, priiminėti tas prekes, sugalvoti, ką šįkart parašyti – nors finansiškai tai labai malonu ir naudinga, bet nenorėčiau, kad tai būtų mano pagrindinė veikla, kuri užimtų didžiąją mano dienų dalį. Dėl to tai darau retai. Juk ne vien dėl pinigų gyvenam“, – sako B.Tiškevič.
Tampa pagrindiniu pajamų šaltiniu
„Jie iš to gyvena, valgo, rengiasi“, – 15min aiškino viena viešųjų ryšių specialistė. 400–700 eurų – tiek, pasak jos, kainuoja vienas garsenybės įrašas „Facebook“ tinkle. Nusiunti tekstą, žmogus jį publikuoja, pervedi jam pinigus ir baigta.
„Dabar Lietuvos įžymybės dažniau siūlo kompleksinius paketus, nebesiterlioja su vienkartiniais įrašais feisbuke. Įkainiai už įrašą? 200–500 eurų už vienetą“, – sakė vienos viešųjų ryšių agentūros vadovas.
Vis dėlto apie tokią praktiką Lietuvos reklamos ir viešųjų ryšių rinkoje kalbama puse lūpų – visi žino, kad tai vyksta, tačiau viešai įkainių niekas neskelbia. Feisbuko garsenybės taip pat nelinkusios prisipažinti, kad tai jų – pagrindinis pajamų šaltinis.
Viena brangiausiai apmokamų garsenybių – Agnė Jagelavičiūtė, „Facebook“ turinti per 163 tūkst. sekėjų. Įvairias prekes ji reklamuoja itin uoliai, o sykį net sulaukė Lietuvos banko įspėjimo. Rugpjūčio pradžioje ji pasidalijo įrašu, kuriuo reklamuoja tarpusavio skolinimosi platformos paskolas.
Lietuvos bankas įspėjo, kad tai yra paslėpta reklama, moteris nesilaiko įstatymų ir jai gali būti taikomos poveikio priemonės.
Ji, 15min žiniomis, už reklaminį įrašą gauna apie 700 eurų. Mažiau sekėjų turinčios „Facebook“ garsenybės gauna kiek mažesnius honorarus, tačiau jie, šaltinių žiniomis, visada prasideda bent nuo poros šimtų eurų.
Gali liaupsinti bet ką
Susidaro įspūdis, kad vienos garsenybės reklamuoja viską iš eilės, kitos dalyvauja vienos prekės reklaminėje kampanijoje, tampa jos ambasadorėmis.
Pavyzdžiui, 23 tūkst. gerbėjų turinti Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė aktyviai ir neslėpdama savo paskyroje reklamuoja Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ drabužių kolekciją. Moteris dalijasi nuotraukomis, kuriose ji vilki „Lidl“ drabužius, taip pat komentaruose nevengia atsakyti į gerbėjų klausimus, kada, pavyzdžiui, parduotuvėse pasirodys prekė.
Tiesa, po įrašu yra grotažymės „sponsored“ (liet. apmokėta rėmėjo) ir „ad“ (liet. reklama), kas rodo, kad už turinį yra sumokėta.
Viena aktyviausių reklamuotojų yra socialinio tinklo žvaigždė Monika Šalčiūtė, tačiau ji taip pat nėra linkusi prisipažinti, jog jai už tai sumokama.
Kurie įrašai yra apmokėti, neįmanoma pasakyti, mat reklama yra nepažymėta, nors socialiniai tinklai ir suteikia tokią galimybę.
Lietuvos vartotojų gynimo centro vadovas Paulius Mereckas neabejoja, kad tokia paslėpta reklama yra Reklamos įstatymo pažeidimas.
„Ateityje turėtų atsirasti tyrimai dėl tokių įrašų. Bet skundų mes negavome. Akivaizdu, kad tai yra paslėpta reklama, bet kiekvieną atvejį nagrinėtume atskirai“, – teigė P.Mereckas.
Jo nuomone, valstybinės institucijos, prižiūrinčios rinką, turėtų operatyviai reaguoti, jei kyla įtarimų dėl vartotojų teisių pažeidimų. „Bet kaip ir daug naujovių, Lietuvoje su tuo irgi vėluojama“, – pastebėjo P.Mareckas.
Pakaktų tik skundo?
Vakaruose jau tampa įprasta praktika šalia feisbuko įrašo paskelbti, kad tai yra informacija, už kurią sumokėta. Lietuvoje tokia praktika gali atsirasti tik tada, kai vartotojai ims skųstis, pavyzdžiui, buvę suklaidinti.
„Taisyklė yra aiški – reklama turi būti atpažįstama“, – sako advokatų kontoros „AAA LAW“ teisininkas Andrius Iškauskas. Televizijoje tokių produktų reklama, pavyzdžiui, serialuose, yra aiškiai reglamentuota, bet feisbukui taisyklių niekas nenustatinėjo.
„Jei žvaigždė už tą reklamą ir nieko negavo, jei ji taip reklamuoja savo draugų produkciją, vis tiek turi būti pažymėta, kad tai reklama. Mes neturime tokios teisinės praktikos“, – pastebėjo jis.
Kada ji gali atsirasti? A.Iškauskas mano, kad pakaktų, jei valstybinės institucijos, vartotojų teisių gynėjai imtų aiškintis tokius įrašus, jų atsiradimą. „Arba jei pasiskųstų vartotojai, kad buvo suklaidinti – skaitė kaip eilinį įrašą, o iš tiesų tai buvo reklama“, – samprotavo teisininkas.
Patirties jau yra. A.Jagelavičiūtė jau buvo įspėta už liaupses finansinėms paslaugoms. „Taip yra todėl, kad finansinių paslaugų reklama yra griežčiau reglamentuota. Bet kokiu atveju, jei žvaigždžių įrašai feisbuke būtų analizuojami tarnybų, kiekvienas atvejis gali būti skirtingas. Lietuva tokios praktikos dar neturi“, – pastebėjo A.Iškauskas.
