„Niekas jų nematė. Yra tik teorinės prielaidos, kad aptiktuose sluoksniuose gali būti dujų. Tie sluoksniai labai panašūs į skalūnus, aptiktus Lenkijoje. Tik tiek, kad pas mus yra palankesnės sąlygos. Pas mus jie yra 1,5-2 kilometro gylyje, o Lenkijoje – 4 kilometro. Taigi mūsų pranašumas neabejotinas“, – dienraščiams „Vilniaus diena“ ir „Kauno diena“ teigė LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
Su amerikiečių atlikta studija susipažinęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę pareiškė, jog Lietuvoje esama tokių skalūnų dujų išteklių, kad jų pakaktų 30-50 metų šalies poreikiams patenkinti.
Anot Lietuvos geologijos tarnybos atstovų, amerikiečiai rėmėsi senais 2004 metų duomenimis, publikuotais moksliniuose straipsniuose.
„Preliminariais Lietuvos geologų vertinimais, šalyje gali būti apie 11,6 trilijonų kubilių metrų metano dujų. Tačiau čia bendras skaičius, kiek gali būti aptiktuose sluoksniuose. Tačiau klausimas, kokią dalį tų dujų pavyks išgauti. Geriausiu atveju gali būti išgaunama tik apie 10 proc. “, – sakė J.Satkūnas.
J.Satkūno teigimu, Europoje dar nėra skalūnų dujų išgavimo praktikos.
Galimi skalūnų dujų klodai glūdi pietvakarių Lietuvoje (Klaipėdos ir Šilutės rajonuose. Šilalėje), driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos – ten šių dujų telkiniai yra itin gausūs.