Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime (tyrimo santrauka lietuvių kalba galite rasti – čia), kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų.
„Tyrimas atskleidė, kad dažniau nei vidutinis euro zonos gyventojas atsiskaitome bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis, daugiau nei vidutinis europietis išleidžiame pirkdami internetu (Lietuvos gyventojas – 12, o euro zonos gyventojas – 11 eurų per dieną).
Tai dar kartą patvirtina, kad esame imlūs naujovėms ir mūsų šalyje joms plėtotis būtų palanki dirva“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Kita vertus Lietuvos gyventojai yra vieni daugiausia pastovių pajamų gaunančių grynaisiais pinigais – pajamas grynaisiais pinigais gauna net 20 proc. respondentų (euro zonos vidurkis – 11 %). Taip pat tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje grynaisiais pinigais vis dar kaupiamos santaupos namuose, per pandemiją tokių respondentų dalis dar šiek tiek paaugo (Lietuvoje taip darantys teigė 39 % respondentų, o euro zonoje – 37 %).
Vis dėlto vartotojų mokėjimo įpročiai keičiasi itin pamažu. 2019 m. Lietuvoje 68 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o pagal 2016 m. atliktą analogišką apklausą – 75 proc. (euro zonoje atitinkamai – 73 ir 79 %). Vertinant atsiskaitymų sumą, ši dalis visoje euro zonoje gerokai mažesnė (43 %), nes grynaisiais pinigais dažniau atsiskaitoma už smulkius pirkinius.
2020 m. gyventojų atsiskaitymo įpročiai pasikeitė dėl pandemijos: grynieji pinigai mokėjimams buvo naudojami rečiau – taip teigė 27 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (visoje euro zonoje taip atsakiusiųjų buvo 40 %), o bekontaktės mokėjimo kortelės dažniau – tą nurodė daugiau kaip trečdalis Lietuvos respondentų (euro zonos mastu – 40 % respondentų).
Kaip pagrindinė priežastis rečiau rinktis grynuosius pinigus buvo nurodoma augantis kitų atsiskaitymo priemonių patogumas – ypač bekontakčių atsiskaitymų limito padidinimas ir bekontakčių atsiskaitymų terminalų įrengimas.
Skirtingai nuo realios mokėjimo elgsenos, beveik pusė apklausoje dalyvavusių euro zonos piliečių ir daugiau kaip pusė lietuvių teigė, kad jie pirmenybę teiktų atsiskaitymui kortelėmis ar kitoms mokėjimo priemonėms nei grynieji pinigai. Šalies gyventojų, manančių, kad ir po pandemijos jie mažiau naudotų grynuosius pinigus atsiskaitymams, išaugo iki 61 proc., vertinant visų euro zonos piliečių atsakymus, tokį ketinimą išreiškė net 90 proc. respondentų.
Vis dėlto euro zonos gyventojams svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais – tą nurodė 55 proc. respondentų euro zonoje ir 49 proc. Lietuvoje.
ECB inicijuoto tyrimo rezultatai ir jų analizė prisideda prie aktualių diskusijų apie įvairias mokėjimo priemones. Analizuojant vartotojų įpročius, išryškėja bendras Eurosistemos narių tikslas – visų atsiskaitymo priemonių prieinamumas bei saugumas.
Paskelbti Eurosistemos strateginiai siekiai mažmeninių mokėjimų ir grynųjų pinigų srityje apima mokėjimus ir grynaisiais, ir negrynaisiais pinigais. Momentinių mokėjimų negrynaisiais pinigais srityje siekiama visuotinio momentinių mokėjimų pritaikymo atsiskaitymams už prekes ir paslaugas euro zonoje ir už jos ribų.
O grynųjų pinigų strategijos tikslas yra, kad jie ir po dešimties metų išliktų prieinama, priimama, patrauklia, patikima ir konkurencinga mokėjimo bei taupymo priemonė. Strategijoje taip pat numatoma pasirengti ir prireikus išleisti skaitmeninį eurą, kuris būtų naudojamas šalia grynųjų pinigų ir atsiskaitymų negrynaisiais pinigais priemonių.
„Skaitmenizacija gali iš esmės pakeisti mokėjimus. Tačiau svarbu, kad Europos namų ūkiai ir verslas turėtų pasirinkimą. Todėl stengiamės užtikrinti, kad vieša, paprasta, nemokama ir saugia priemone būtų galima naudotis esant bet kokioms aplinkybėms. Norėdami geriau suprasti, kokie yra galutinio vartotojo poreikiai ir kas kelia susirūpinimą, visų prašome teikti savo pastabas ir pasiūlymus per mūsų šiuo metu vykdomas viešas konsultacijas dėl skaitmeninio euro“, – sako Fabio Panetta, ECB valdančiosios tarybos narys.