Ryškėja mažėjanti visuomenės tolerancija korupcijai ir nepakantumas įvairioms jos formoms. Nors visuomenė žino, kur pranešti apie korupcinius nusikaltimus, o pagal šį rodiklį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra viena iš trijų didžiausią pasitikėjimą turinčių antikorupcinių institucijų Europos Sąjungoje (ES), iššūkiu išlieka visuomenės ryžtas pranešti.
„Nors matome ir pozityvių pokyčių, kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje. Turime ir toliau siekti, kad Lietuvoje būtų daugiau sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, ypač – sisteminėse ir didelę žalą valstybei darančiose korupcijos bylose, kurie didintų visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu ir panaikintų bet kokias abejones pranešti apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus“, – sako STT direktorius Linas Pernavas.
Korupcija vertinama kaip paplitusi, tačiau smulkiosios korupcijos patirtis toliau nuosekliai mažėja
Pagal „Eurobarometro“ tyrimą, korupcijos paplitimo suvokimas Lietuvoje išlieka aukštas – 83 proc. mano, kad korupcijos problema mūsų šalyje yra paplitusi. Tačiau toks vertinimas nėra susijęs su tiesiogine patirtimi – per pastaruosius 12 mėnesių patyrę ar tapę korupcijos atvejo liudininkais antrus metus iš eilės įvardija tik 7 proc. gyventojų (ES vidurkis – 6 proc.), nuo 2013 m. padaryta reikšminga pažanga – tuo metu korupcinę patirtį įvardijo 25 proc. gyventojų.
Be to, toliau mažėjo kyšininkavimo patirtis sveikatos sektoriuje – 2023 m. kyšį per pastaruosius 12 mėn. nurodė davę 4 proc. gyventojų (2022 m. – 7 proc.), ir tai yra penkis kartus mažiau nei 2013 m., kai kyšį nurodė davę 21 proc. gyventojų.
Korupciją toleruojančių asmenų Lietuvoje per pastaruosius metus sumažėjo nuo 46 proc. 2022 m. iki 40 proc. 2023 m., tačiau rodiklis vis dar viršija ES vidurkį (36 proc.). Gyventojai taip pat tapo nepakantesni bet kokioms korupcijos formoms – dovanoti dovaną, daryti paslaugą arba duoti pinigų už viešąją paslaugą nėra priimtina 72 proc. gyventojų, kai 2022 m. buvo 66 proc., o 2013 m. – 44 proc.
Labiausiai korumpuotų sričių vertinimas nesikeičia
Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės institucijos ir sritys, kurios suvokiamos kaip labiausiai korumpuotos, nesikeitė – tai sveikatos priežiūros sistema, nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens politikai, politinės partijos, viešųjų pirkimų konkursams vadovaujantys valstybės tarnautojai ir statybų leidimus išduodantys valstybės tarnautojai. Lyginant šį pokytį dešimties metų laikotarpyje, visų minėtų sričių vertinimai pablogėjo, išskyrus sveikatos priežiūros, kurios skaidrumo vertinimas – pagerėjo.
Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje daugiau kaip pusė gyventojų (53 proc.) kyšį sveikatos priežiūros įstaigose davė, nes jautė, jog reikėjo, skirtingai negu ES, kur tokių respondentų dalis sudarė tik 29 proc. Kartu pažymėtina, kad Lietuvoje gydytojai paprašė arba tikėjosi kyšio iš kas šešto gyventojo (17 proc.), kuomet ES – iš kas ketvirto (27 proc.).
Žino, kur pranešti apie korupcinius nusikaltimus, bet tai padaryti ryžtasi mažuma
Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų (52 proc.) žino, kur pranešti apie korupciją – šis rezultatas antrus metus iš eilės lenkia ES vidurkį ir kaimyninių valstybių rezultatus. Labiausiai dėl korupcijos pranešimo gyventojai pasitiki policija (42 proc.), specializuota antikorupcine agentūra (35 proc.) ir žurnalistais (27 proc.). STT Lietuvoje antrus metus iš eilės yra tarp trijų didžiausią pasitikėjimą, pranešant apie korupciją, turinčių antikorupcinių institucijų ES.
Nepaisant to, kad gyventojai žino, kur pranešti apie korupciją, tik 5 proc. respondentų, tiesiogiai susidūrę su korupcijos atvejais, apie tai pranešė. Pagrindinės priežastys, kodėl asmenys nurodo nepranešantys, išlieka tos pačios kaip ir praėjusiais metais: nuostatos, kad sunku kažką įrodyti (42 proc.), už korupciją atsakingi asmenys nebus nubausti (40 proc.), nėra apsaugos tiems, kurie praneša apie korupciją (34 proc.).
Gyventojai kritiškai vertina korupciją politikoje ir versle
Manančių, kad politinių partijų finansavimas yra pakankamai stebimas ir yra užtikrinamas jo skaidrumas Lietuvoje – 22 proc. Per daug glaudūs ryšiai tarp verslo ir politikos, daugumos gyventojų (83 proc.) nuomone, veda link korupcijos, o vienintelis kelias į verslo sėkmę – politinių ryšių turėjimas (65 proc.). Be to, didesnė gyventojų dalis (66 proc.) mano, kad korupcija yra verslo kultūros dalis, tačiau kartu jie taip pat sutinka su teiginiu, kad favoritizmas ir korupcija kliudo verslo konkurencijai (69 proc.).
Kovos su korupcija efektyvumo vertinimas išlieka iššūkiu
Nors kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.) mano, kad Lietuvoje yra sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, atgrasančių nuo korupcijos (ES vidurkis – 34 proc.), visgi dauguma gyventojų (76 proc.) mano, kad sisteminės korupcijos bylos yra tiriamos nepakankamai (ES – 67 proc.). Be to, abejojama, jog priemonės prieš korupciją yra taikomos nešališkai ir be paslėptų motyvų – tam pritarė tik kas ketvirtas respondentas (25 proc.) (ES – 35 proc.). Kiek suprastėjo gyventojų vertinamos Vyriausybės pastangos kovoti su korupcija – tik 24 proc. respondentų laiko jas efektyviomis (2022 m. – 30 proc.).
STT atliktą rezultatų apžvalgą rasite čia.
