15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ viešėjęs Lietuvos inovacijų centro vadovas Mantas Vilys pasakojo, kad technologijų ir inovacijų prasme visą pasaulį santykinai galima suskirstyti į tris regionus: Jungtines Valstijas, kurių stiprioji sritis – programinė įranga, Kiniją, lyderiaujančią pažangių įrenginių bei aparatų gamybos srityje ir Europą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas technologijų vartotojui, visų pirma siekiant apsaugoti jo interesus.
Ar Europa atsilieka inovacijų srityje?
Pasak M.Vilio, dėmesys vartotojui mūsų žemyne susiklostė istoriškai: „Multikultūrinėje ir fragmentiškoje Europos Sąjungoje bet kokiu klausimu būtina suderinti visų ES narių pozicijas. Viena vertus – tai riboja inovacijas. Kita vertus – tampa neprilygstamu „poligonu“ bet kokių inovacijų išbandymui: jei produktą ar technologiją pavyksta išpopuliarinti Europoje, jo sėkmė bet kurioje kitoje rinkoje labai išauga“, – pabrėžia docentas, atkreipdamas dėmesį, kad inovatyvų ES lyderiavimą taip pat galima stebėti ir atskirose ekonomikos srityse – pavyzdžiui, energetikoje (atsinaujinantys energijos šaltiniai) ar farmacijoje (pažangios vakcinos).
Nors ES jau gana seniai laikoma lydere vartojimo ir reguliavimo prasme, inovacijų kūrime ir taikyme Europa daugelyje sričių vis dar nusileidžia dėl pasaulinės lyderystės besivaržančioms Jungtinėms Valstijoms ir Kinijai.
Stebint šias tendencijas, gali kilti nerimas, kad dėl to Europa gali tapti mažiau konkurencinga ar pernelyg priklausoma.
Mokslų daktaras M.Vilys tokiam požiūriui nepritaria: „Investicijų į inovacijas prasme ES iš tiesų šiek tiek atsilieka nuo Jungtinių Valstijų. Tačiau kai kurios atskiros Europos valstybės į tyrimus ir eksperimentinę plėtrą investuoja išties daug ir didelės grėsmės dėl atsilikimo aš nematau“, – tikino specialistas.
Galbūt šiek tiek didesnis yra priklausomumo pavojus, tačiau to nūdienos pasaulyje išvengti turbūt apskritai neįmanoma. M.Vilys pateikė iškalbingą pavyzdį: „Didžiąją dalį pažangiausių pasaulio lustų gamina viena Taivano bendrovė, nuo kurios produkcijos iš esmės priklauso visas pasaulis. Tačiau patys taivaniečiai viename savo gamybos procese naudoja specifinę litografinę įrangą, kurią visame pasaulyje gamina vienui vienintelė Nyderlandų firma“, – mažiau žinomą faktą atskleidžia ekspertas.
Inovacijų skatinimas: ko trūksta?
Tam, kad inovacijų sritis stiprėtų, M.Vilio nuomone, pirmiausiai būtinas valstybės dėmesys.
„Verslas kur kas noriau investuoja į tuos projektus ar sritis, kuriose tikėtina didelė investuotų lėšų atsipirkimo galimybė. Tuo tarpu norint pasiekti proveržį pradiniuose naujų technologijų kūrimo etapuose, reikalingas valstybinis mokslo ir tyrimų finansavimas“, – įsitikinęs Lietuvos inovacijų centro vadovas.
Jis pripažįsta, kad teigiamą rezultatą ne visuomet garantuoja ir visų sudėtinių dalių – mokslo, verslo, valstybės, finansų ir personalo – egzistavimas. Neretai inovacijas stabdo elementarus veikiančių šalių tarpusavio sąveikos nebuvimas.
„Dešimt vaikų viename kambaryje gali kartu pastatyti nuostabią pilį, bet gali ir susipešti“, – vaizdžiai situaciją apibūdino docentas ir pridūrė, jog svarbiausias veiksnys išauginti darniai veikiančiai inovacijų sistemai yra laikas.
Išsamus pokalbis su Lietuvos inovacijų centro vadovu M.Viliu apie technologijas, progresą ir inovacijų srities problemas Europos Sąjungoje – 15min tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“. Laida rengiama įgyvendinant projektą „Tavo balsas stiprina Europą“, remiant Europos Parlamentui.