„JAV visko tiesiog daugiau. Ir kai pradedi kažką daryti ten, jeigu išeina, iš karto ateina rezultatas, apimtys, investicijos ir tada gali toliau investuoti į naujus projektus. Be to, JAV yra senesnė ekosistema. Tai reiškia, kad verslininkai, kurie jau sėkmingai padarė exit’us, kaip sako, iš savo startuolių, toliau lieka kaip investuotojai ir kaip mentoriai“, – sako Inovacijų agentūros vadovė.
R.Stragienė taip pat išskiria JAV ir ES mentaliteto skirtumus – amerikiečiai nuo mažų dienų skatinami imtis, siekti, daryti, nebijoti klysti, todėl tiek sprendimai, tiek pasirinkimai už Atlanto būna drąsesni ir ryžtingesni.
„Ten ne tik lengva pradėti verslą, bet lengva ir bankrutuoti, to nesureikšminant. Pavyzdžiui, Lietuvoje irgi labai lengva įkurti verslą. Tai užtrunka dvidešimt keturias valandas. Bet uždaryti jį labai sunku. Jeigu tau nepasisekė, užtruksi, kol išeisi. Ir dar neva bus negražu prieš kaimynus, draugus. Dėl to žmonės čia neretai bijo imtis verslo“, – dėstė R.Stragienė.
Visgi pašnekovė nenuvertina ES turimų įrankių ir stiprybių. Vardydama Europos privalumus, R.Stragienė akcentuoja gerai išvystytą mokslinę veiklą ir gausias vyriausybių skatinamąsias priemones.
„Skaičiau, kad 43 procentai Nobelio premijų yra įteiktos būtent Europos mokslininkams. Tai parodo, kad mokslo bazė labai stipri. Aišku, kitas klausimas, kaip pavyksta tai komercializuoti? Vis dėlto mokslinis pagrindas Europoje yra tvirtas. Be to, ES išsiskiria tuo, kad daugiau pinigų skiria viešasis sektorius. Taip stengiamasi kompensuoti verslininkų pinigų srauto stoką“, – sako Inovacijų agentūros vadovė ir tuoj pat priduria, kad gauti europines investicijas yra palyginti sudėtinga ir vien geros idėjos pristatymo, tikėtina, nepakaks, teks pasinerti į biurokratiją.
R.Stragienė pastebi, kad dažnai tarp ES startuolių vyrauja nuostata, jog sėkmei pasiekti būtina įžengti ir įsitvirtinti JAV rinkoje. Pasak jos, tai gimsta iš nelengvų europinės sistemos apribojimų, apsunkinančių naujo produkto, pavyzdžiui, vaistų, įvedimą į rinką.
Be to, ES iš dalies kausto ir skirtingo reguliavimo pančiai, kai patikrinimus reikia įveikti kiekvienoje valstybėje atskirai. JAV šiuo požiūriu yra pranašesni, nes tai didelė ir iš esmės vientisa sistema.
Kalbėdama apie Lietuvos verslo plėtrą už Atlanto, pašnekovė pabrėžia – Silicio slėnyje atidaroma Lietuvos inovacijų atstovybė. Ji gerokai palengvins bendradarbiavimo procesus, nes JAV itin atsargiai žiūri į kreipimusis iš užsienio, tad fizinė atstovybė pačioje Kalifornijoje pasitarnaus sklandesniam ryšių mezgimui su JAV verslininkais ir investuotojais.
Inovacijų agentūros vadovė teigia, kad prie ES startuolių galios sumažėjimo prisidėjo ir Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš bendrijos.
„Visi bankai, investuotojai, teisiniai instrumentai, draudimo kompanijos ten buvo didžioji dalis srauto, darbų, filialų. „Brexit“ paskatino investuotojus permąstyti savo strategiją, nes susiformavo tarsi dvi rinkos“, – aiškina R.Stragienė.
Pasak jos, iki šiol Londono vaidmens nė vienas Europos miestas taip ir nėra perėmęs. Galima kalbėti nebent apie atskirų taškų ir bazių formavimąsi.
„Daug studentų ir investicijų pasikvietė Airija, taip pat Nyderlandai. Išlošia ir Portugalija. Ten irgi labai aktyvus startuolių pritraukimas, geras klimatas. Ta pati Ispanija, pavyzdžiui, Barselonoje veikia didžiulis investicijų ir mokslo centras. Panašius veiksmus planuoja ir Vilnius, atidarysiantis „Tech City“, – situaciją vertino Inovacijų agentūros vadovė.
Daugiau sužinoti apie inovacijų ir startuolių tendencijas JAV ir Europoje, šių rinkų kontrastus ir būdus, kaip sustiprinti ES startuolių ekosistemą, galima paklausius interviu su Romualda Stragiene tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“.
