Trečiadienį finansų bendrovė INVL pristatė tradicinį Lietuvos investicijų indeksą, kuris matuoja istorinę grąžą į įvairias turto klases.
2022 metai Lietuvoje pagal uždirbtą grąžą buvo palankiausi būsto kainai – ji per metus paaugo apie 19,1 proc. Jos grąža netgi šiek tiek viršijo vidutinę infliaciją, kuri buvo 18,9 proc. Dar 4,1 proc. per metus paaugo potencialios pajamos iš nuomos.
Lietuvos investicijų indeksą lygiomis dalimis, be būsto, sudaro dar trys turto klasės.
Indėliai (bent jau praėjusiais metais) tapo antra pagal pajamų augimą klase, tiesa, jie paaugo tik 0,4 proc. Lietuvos akcijoms šie metai buvo prastesni – fiksuojamas 2 proc. kritimas, o Lietuvos ilgalaikės obligacijos smuko – 8,4 proc.
„Lietuvos įmonių akcijos fiksavo nuostolį, tačiau pakankamai nedidelį. Ypač atsižvelgiant į kontekstą, kuris praėjusiais metais buvo labai sudėtingas, ypač geopolitinė situacija, greta vyko karas, tačiau net ir tokie veiksniai Lietuvos įmonių akcijų nenustūmė gerokai žemiau“, – pristatyme kalbėjo INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Palyginimui JAV akcijų rinka krito 13 proc., Europos – 9,9 proc.
Tuo tarpu indėlių grąžos augimą po daugelio metų stagnacijos specialistas aiškino tuo, kad antroje metų pusėje pradėjo rastis bankų ir kredito unijų, kurie pradėjo mokėti didesnes palūkanas.
Būsto kainų augimą INVL ekspertas aiškino trimis priežastimis. Pirmoji, anot V.Rūko, yra didėjusi infliacija – kadangi būsto įsigijimas neretai suvokiamas kaip savotiškas draudimas nuo infliacijos, kylant šiam rodikliui, kilo ir būsto kaina.
-
Kad pensija būtų soti: trijų ekspertų patarimai, kur investuoti ir kiek reikėtų atsidėti per mėnesį
-
Vaiko pinigai šiemet dar paaugo: trys ekspertės pataria, kur juos investuoti, kad atneštų didžiausią naudą
-
Investicinio draudimo pardavėjai nevengia pagudrauti: nemažai klientų įsigijo netinkamus produktus, komisiniai – gerokai didesni nei ES
„Lietuvos darbo rinka buvo labai stipri, kas lemia ir būsto kainas – augo tiek dirbančiųjų skaičius, tiek dirbančiųjų pajamos arba darbo užmokestis. Tai buvo priežastys, kodėl pirkėjai galėjo mokėti didesnę kainą“, – antrąją priežastį įvardijo V.Rūkas.
Trečioji galima priežastis – išorinė. Dėl Ukrainoje vykstančio karo į Lietuvą imigruoja nemažai žmonių iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos. Nors toli gražu ne visi ėmė pirkti būstus, tačiau didelis žmonių skaičius išjudino nuomos rinką ir sukėlė jos kainas, kurios persidavė ir būsto kainai.
Pats iš keturių klasių sudarytas INVL Lietuvos investicijų indeksas augo jau 11 metus iš eilės. Per 2022 m. indekso vertė pakilo 3,3 proc., daugiausiai prie to prisidėjo būsto kainos.
„Deja, bet reali grąža yra neigiama, atsižvelgiant į didelę infliaciją, tačiau nominali grąža yra teigiama. Diversifikacija ir skaidymas tarp skirtingų klasių stipriai sumažina indekso svyravimą, nes jo kritimas nuo 1996 m. fiksuotas vos du kartus – 2008 m. ir 2011 m. Tai dar kartą įrodo diversifikacijos ir išskaidytų investicijų naudą“, – sakė V.Rūkas.
Lyginant per pastaruosius 5 metus didžiausią grąžą, matyti kiek kitoks vaizdas.
Pavyzdžiui, 2021 m. būsto ir būsto nuomos prieaugis buvo dar didesnis ir siekė net 26,4 proc. Akcijos užpernai irgi demonstravo gerus rezultatus – priaeugis siekė net 18 proc. Ilgalaikėms obligacijoms 2021 m. buvo neigiami, tačiau jos krito kur kas mažiau nei 2022 m. – vos 0,5 proc.
Tokią smarkią Lietuvos obligacijų rezultatų korekciją – nuo minėtų minus 0,5 proc. iki minus 8,4 proc. V.Rūkas aiškino tuo, kad obligacijų kainos į neigiamą pusę keitėsi ne dėl Lietuvos valstybės finansinės padėties, tačiau dėl kylančių palūkanų.
Indėliai INVL tyrime tiek 2021 m., tiek ir tris metus iki jų demonstravo stabilų 0 proc. rezultatą.
V.Rūkas teigė, kad būtent šiai turto klasei šiais metais buvo pakeista skaičiavimo metodika – šaltiniu pasirinktas vieno mėnesio EURIBOR vidurkis, pernai tapęs teigiamu.
Lyginant ilgesnių periodų grąžas, investuotojai turėjo daugiau progų džiaugtis. Štai matuojant periodą nuo 2013 iki 2022 m. būsto kaina ir nuomos pajamos vidutiniškai augo po 11,6 proc., Lietuvos akcijos – 10,3 proc., Lietuvos ilgalaikės obligacijos – 0,2 proc., indėliai – taip pat 0,2 proc.
Prognozės: indėlių palūkanos augs, būsto rinka gali stabilizuotis
V.Rūkas taip pat pasidalijo ir prielaidomis dėl minėtų turto klasių perspektyvų ateityje. Pavyzdžiui, indėliai turėtų duoti teigiamą nominalią grąžą. „Mes matysime vis kylančius pasiūlymus dėti indelius, ir priklausomai nuo banko ar kredito unijos galėtų būti net 2–3 [procentai] ar kažkas ir peržengti šitą ribą netolimoje ateityje“, – sakė V.Rūkas.
Praėjusiais metais išpardavimą patyrusios Lietuvos obligacijos tapo įdomia turto klases, kur galima laikyti dalį investicijų.
„Ilgesnės trukmės Lietuvos obligacijos jau teikia pajamingumą 3,5–4 proc., gali net ir viršyti 4 proc. pajamingumą už ilgesnės trukmės obligacijas“, – sakė V.Rūkas.
Tuo tarpu būsto ir būsto nuomos rinkai INVL prognozuoja prieštaringiausius metus. Prognozuojama būsto kainų korekcija arba stabilizacija, tačiau jos „gylis“ nebus labai didelis.
Vis dėlto, tai priklausys nuo padėties darbo rinkoje, sakė V.Rūkas. „Tam tikra korekcija yra galima, nes naujos statybos būstai, kurie yra statomi, galima tikėtis, kad kai kurios medžiagos bus atpigusios“, – prielaidas išsakė ekspertas.
