„Šiuo metu visuose keturiuose oficialiuose Lietuvos kurortuose: Palangoje, Neringoje, Druskininkuose ir Birštone – ir jų apylinkėse veikia per 1600 įvairių įmonių, turinčių bent vieną darbuotoją, – pranešime cituojamas UAB „Creditreform“ Lietuva direktorius Saulius Žilinskas, – su 675 įmonėmis pirmauja Palangos miesto savivaldybė. Nuo jos itin nedaug atsilieka Druskininkai (605).
Atotrūkis tarp jų ir Neringos bei Birštono didesnis. Elitinis kurortas prie Kuršmarių „talpina“ 230, o kylantis Druskininkų konkurentas prie Nemuno – tik 94 įvairias įmones. Verta priminti, kad nemažai kurortuose veikiančių viešbučių, kavinių yra valdomos iš didmiesčių ir pateikiamoje kurortų verslumo statistikoje neatsispindi.“
Tačiau versliausi visai ne Palangos, o Neringos gyventojai. Jei skaičiuosime verslus, tenkančius šimtui vieno ar kito kurorto pastovių gyventojų, paaiškės, kad šimtui neringiškių tenka net 8,3 įmonės, kai Palangos rodiklis siekia 4,4, Druskininkų – 2,9, o Birštone – vos persirita per 2. Tiesa, nuo pernai metų sezono pabaigos iki šio sezono pradžios pagal naujų įmonių steigimą pirmoje vietoje – Druskininkai (45). Iš viso per šį laikotarpį kurortuose įregistruotos 108 naujos įmonės.
„Atėjus vasarai, Lietuvos kurortuose gyventojų skaičius išauga keletą ir net keliasdešimt kartų. Išsipučia ir vietos įmonių personalas, – sako S.Žilinskas, – Lyginant su pernykščio sezono pabaiga, šiemet vasaros viduryje darbuotojų skaičius visuose keturiuose kurortuose išaugo daugiau nei pustrečio tūkstančio. Štai pernai spalio pradžioje Palangoje, Neringoje, Birštone ir Druskininkuose buvo įdarbinta beveik 17 tūkst. darbuotojų, o liepos viduryje šis skaičius viršijo 19,5 tūkst.“
Labiausiai sezoniškumas juntamas pajūrio kurortuose: Palangoje ir Neringoje darbuotojų sezono viduryje pagausėja daugiau kaip dviem tūkstančiais. Prie mineralinio vandens verslių įsikūrusių Birštono ir Druskininkų verslas orientuojasi į klientų aptarnavimą visus metus, todėl didelių personalo šuolių beveik nepatiria.
Prasidėjus sezonui kurortuose skaitlingiausios buvo sveikatos priežiūra ir socialiniu darbu užsiimančios (3415 darbuotojų), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios (2616) įmonės.
Prasidėjus sezonui kurortuose skaitlingiausios buvo sveikatos priežiūra ir socialiniu darbu užsiimančios (3415 darbuotojų), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančios (2616) įmonės.
Visuose kurortuose dominuoja maži verslai, įdarbinę 1-9 dirbančiuosius. Didžiausiu stambių įmonių skaičiumi, tarp kurių vien tik sveikatinimo ir gydymo paslaugas teikiančios įstaigos, gali pasigirti Druskininkai.
Čia veikia sanatoriją SPA Vilnius valdanti UAB Raminora (288 darbuotojai), Všį Sanatorija Belorus (411), AB Eglės sanatorija (621), UAB Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras Aqua (300).
Palangoje stambiųjų mažiau: Všį Palangos reabilitacijos ligoninė (258) ir Všį Palangos vaikų reabilitacijos sanatorija Palangos gintaras (260). Reabilitacijos ir sveikatinimo įstaigos pagal personalo kiekį lyderiauja ir Birštone: UAB Birštono šaltinis (143), AB Versmė (206). Tik Neringoje stambiausia įmonė yra UAB Neringos komunalininkas (200).
Tačiau jei imsime vidutinį personalo skaičių vienoje įmonėje, į priekį išsiverš Birštonas. Čia vienai darbuotojų turinčiai kompanijai tenka beveik 16 darbuotojų, tuomet kai Druskininkuose – apie 13, o Palangoje – 12. Pačios smulkiausios įmonėlės Neringoje – kiek mažiau nei 10 darbuotojų vienai.
„Lietuvos kurortai gana stipriai skiriasi ir sėkmingai veikiančių įmonių gausa. Žema nemokumo rizika (1-3 rizikos klasė pagal „Creditreform“ reitingavimo metodiką) pasižyminčių verslų koncentracija didžiausia Birštone. Čia tokios įmonės sudaro 17,3 proc. visų, turinčių kredito reitingą. Druskininkuose mažai rizikingų įmonių yra 11,8 proc., Neringoje – 10,2 proc., o Palangoje – 7,8 proc.
Ilgalaikę stabilią veiklą liudijančius pažymėjimus CrefoCert STABILUS turinčių įmonių daugiausia Druskininkuose – 38.
Verslo nesėkmių koncentracija kurortuose prie jūros irgi didesnė nei kurortuose prie mineralinio vandens versmių. Šimtui Palangoje veikiančių verslų per tarpsezonį (nuo pernai spalio 1 d. iki šių metų birželio 1 d.) teko daugiausiai areštų ir įmonių, likusių be darbuotojų, o Neringa pirmavo pagal per tą pat laikotarpį paskelbtų bankrutuojančiomis bei bankrutavusių įmonių dalį. Viena iš galimų tokių rekordų priežasčių – pernelyg išreikštas verslo Palangoje ir Neringoje sezoniškumas,“ – reziumuoja UAB „Creditrefrom“ Lietuva direktorius.
