„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvos NT tarpininkavimo rinkoje realių objektų yra mažiau nei skelbiama

Šių metų balandžio mėnesį Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos užsakymu buvo atlikta NT rinkos dalyvių – NT agentūrų – apžvalga. Ji patvirtino asociacijos keltą prielaidą, kad realių NT objektų tarpininkavimo rinkoje skaičius yra mažesnis už skaičių, kuris pateikiamas specializuotose NT ar agentūrų portaluose bei pasiteiravus agentūros atstovo tiesiogiai.
Nekilnojamasis turtas
Nekilnojamasis turtas / Algirdo Kubaičio/BFL nuotr.

Apžvalgą atliko rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“.

Siekiant atrinkti veiksnias ir aktyvias agentūras, remtasi trimis rodikliais – biurų, brokerių bei agentūros disponuojamų objektų skaičiumi. Apžvalgos išvados daromos analizuojant 26 tarpininkavimo paslaugas teikiančių NT agentūrų, kuriose dirba penki ir daugiau brokerių, apklausos metu surinktus duomenis.

Atlikus apžvalgą ir suskaičiavus, kiek vidutiniškai objektų tenka vienam agentūroje dirbančiam brokeriui, paaiškėjo, kad net 15-oje jų, o tai yra 62 proc., situacija tokia, kad vienas brokeris disponuoja dideliu kiekiu objektų – nuo 50 iki net 400.

Brokerio profesionalumo kriterijus turėtų būti ne valdomų, bet parduodamų objektų skaičius.

„Apžvalgos rezultatai patvirtino prielaidą, kad specializuotose NT portaluose publikuojamų objektų skaičius yra sąlyginis. Tokiose šalyse kaip Italija, Danija, Suomija ir kitose, kur brokerio veikla yra reguliuojama teisiškai, o tai reiškia, kad yra privaloma laikytis nustatytų reikalavimų tiek pateikiant informaciją apie objektą, tiek dirbant su klientu, vienas brokeris dažniausiai dirba su ne daugiau kaip 20 objektų. Tad praktika rodo, kad norint teikti kokybiškas ir profesionalias paslaugas dirbti su šimtu ir daugiau objektų yra sudėtinga, o galbūt ir fiziškai neįmanoma“, – pabrėžia asociacijos direktorius Mindaugas Kazlauskas.

Anot jo, tarpininkavimo rinkoje esantys objektai gali būti skirstomi į aktyvius ir pasyvius: „Aktyvus objektas yra tas, kurį juo disponuojantis brokeris nuolat atnaujina, pateikia apie jį išsamią informaciją. Tai – „realūs“ objektai, su kuriais yra dirbama. O pasyviais vadinami tie, kurie NT skelbimų portaluose publikuojami ilgiau nei pusmetį arba apie juos pateikiama minimali informacija, kuri potencialiam pirkėjui nekelia susidomėjimo. Būtent pasyvieji objektai iškreipia rinkos pasiūlos statistiką“, – kalba asociacijos vadovas.

„Apskritai klaidinga nuomonė, kad kuo daugiau objektų brokeris valdo, tuo kokybiškesnės jo teikiamos paslaugos. Brokerio profesionalumo kriterijus turėtų būti ne valdomų, bet parduodamų objektų skaičius“, – pabrėžia Mindaugas Kazlauskas.

Esant tokiai situacijai rinkoje, šių metų birželio 10 d. asociacija organizuoja Lietuvos NT agentūrų vadovų diskusiją. Jos metu bus keliami tokie klausimai kaip teikiamų paslaugų kokybė, brokerio atsakomybė, verslo etika, galimybė keistis duomenimis apie įvykdytus sandorius ir kiti svarbūs klausimai.

Socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ atlikta apžvalga yra asociacijos inicijuojamo Lietuvos NT tarpininkavimo rinkos tyrimo dalis. Juo bus siekiama sudaryti nekilnojamojo turto rinkos dalyvių – NT agentūrų – žemėlapį, kuris parodytų, kokią rinkos dalį užima kiekviena jų. Tai bus pirmoji tokio pobūdžio sisteminė analizė Lietuvoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs