Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė naujienų portalui 15min.lt sakė, kad, pirminiais skaičiavimais, jos vadovaujamas oro uostas kol kas patyrė 40 tūkst. litų nuostolių. Ji neatmetė galimybės, kad per artimiausias dienas šis nuostolis gali dar padidėti.
Paklausta, ar, oro linijoms atnaujinus skrydžius, oro uostas tikisi atsigriebti, J.Jucevičiūtė prognozuoti nedrįso. Nutraukus skrydžius, dauguma keleivių, direktorės teigimu, pasirinko alternatyvų – sausumos ar vandens – transportą. „Į Vokietiją, pavyzdžiui, daug kas išplaukė keltais“, – kalbėjo J.Jucevičiūtė.
Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas sakė, kad tikslūs oro uosto patirti nuostoliai paaiškės tada, kai bus atnaujinti skrydžiai. Tačiau jis neabejojo, kad Kauno oro uostas dėl įsisiautėjusios stichijos prarado daugiau nei kelis šimtus tūkstančių litų.
A.Šliupas svarstė, kad net atnaujinus skrydžius, oro uostai dar patirs nuostolių. Jis aiškino, kad kurį laiką keleivių srautai bus mažesni nei įprastai – esą žmonės dar kurį laiką baiminsis skristi lėktuvais, nes nebus tikri dėl savo saugumo. „Tai – psichologinis momentas“, – sakė Kauno oro uosto vadovas.
Tiesa, Vilniaus oro uostas dėl Islandijos ugnikalnio patirtų nuostolių dar neskaičiavo. „Dar neskaičiavome, nenoriu spėlioti“, – paaiškino Vilniaus oro uosto Komunikacijos skyriaus viršininkė Gabrielė Vasiliauskaitė.
Kaip sakė A.Šliupas ir J.Jucevičiūtė, oro uostai kaip patirtą nuostolį įvardija lėšas, negautas už oro uosto mokesčius ir įvairias oro uosto teikiamas paslaugas.
Kaip pirmadienį rašo CNN interneto svetainė, Tarptautinė oro uostų taryba skaičiuoja, kad viso žemyno oro uostai dėl Islandijoje siaučiančios stichijos prarado 136 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pelenus spjaudantis vulkanas sujaukė daugiau nei 6,8 mln. keliautojų planus.