Eurostato duomenimis, Lietuvos ir Portugalijos pramonės augimas rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, siekė 2,1 proc. ir buvo didžiausi ES. Pramonė taip pat augo Lenkijoje (1,3 proc.), o kitose ES šalyse ji smuko.
Liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, Lietuvos pramonė gamyba smuko 2,2 proc., o visoje ES – 7,3 proc., birželį – atitinkamai 4,1 ir 11,6 procento.
Mažesnės įmonės – didesnis lankstumas
Ekspertai sutinka, kad pandemijos metu Lietuvos gamintojai galėjo lengviau nei didžiųjų ES šalių įmonės persiorientuoti į naujų komponentų gamybą, surasti naujų eksporto partnerių.
„Iki pandemijos buvo viena iš problemų, kad įmonėms būdavo sunku konkuruoti pasaulinėse eksporto rinkose dėl savo mažumo, tai šiuo atveju mums tai išėjo į naudą ir mūsų įmonių gebėjimas prisitaikyti prie kliento poreikių ir adaptuoti gamybą pagal kliento poreikius buvo vienas iš sėkmės receptų, kas padėjo greit prisitaikyti“, – BNS sakė Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.
Pasak jo, Lietuvos gamintojams pasitarnavo ir tai, kad sutriko tiekimas iš Azijos, ir dalis Vakarų gamintojų buvo priversti ieškoti alternatyvų.
„Yra tendencija transformuoti tiekimo grandines vakarų Europoje tarp įmonių, kad kažkokią dalį tiekimo būtų galima aprūpinti iš Europos Sąjungos šalių, ir Lietuva tikrai yra viena iš tų šalių, kurioje svarstoma, žiūrima ir nagrinėjama perkelti dalį užsakymų pas mus“, – sakė V.Ivanovas.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pabrėžia, kad Lietuvoje gaminti yra pigiau, nei pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje, todėl didieji ES gamintojai čia ieško partnerių.
„Čia kaip ir paradoksalu, bet iki tam tikro lygio Lietuvos gamintojams yra labai naudingas euro zonos pramonės nuosmukis, nes tada tie gamintojai pradeda labiau galvoti, kaip išeiti iš krizės, atsipiginti produkciją ir tapti labiau konkurencingais. Tuomet jie labiau renkasi Baltijos šalis, kur gaminti yra pigiau ir kur yra pakankamai stipri pramonė“, – BNS teigė A.Izgorodinas.
Pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų lūkesčiai auga
A.Izgorodinas sako, kad pastaruoju metu atsigauna gamintojų lūkesčiai pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose – Vokietijoje, Švedijoje, Olandijoje, o tai augina ir Lietuvos pramonę.
Čia kaip ir paradoksalu, bet iki tam tikro lygio Lietuvos gamintojams yra labai naudingas euro zonos pramonės nuosmukis.
„Vokietijos gamintojų nuotaikos, pagal Eurostato duomenis, jau pasiekė ir viršijo vasario mėnesio lygį. O tai yra didžiausia rinka. Švedija, kur gamintojų lūkesčiai pasiekė vasario mėnesio lygį, užima antrą vietą mūsų eksporto struktūroje“, – sakė A.Izgorodinas.
„Tai yra svarbu, nes prekių eksportą Lietuvoje daro pramonė, ir jei atsigauna Vokietijos, Švedijos ar Olandijos gamintojų lūkesčiai, tai automatiškai jie gali tempti ir mūsų pramonės augimą“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, tikėtina, kad lūkesčiai atsigauna ir dėl to, jog įmonės spartina gamybos tempus ir nori sukaupti atsargų prieš antros Covid-19 bangos piką.
Pasak jo, spartesnio pramonės augimo Lietuvoje galima tikėtis bent kelis artimiausius mėnesius, tačiau problemų gali sukelti lėšų trūkumas, sudėtingas finansavimas.
„Tai, kad labai atsigauna svarbiausių mūsų eksporto partnerių gamintojų lūkesčiai, yra aiškus signalas, kad daugiau užsakymų gausime ir mes, bet pinigų trūkumas tas gali sutrukdyti įmonėms patenkinti tuos užsakymus, nes jei žiūrėsime, kaip atrodo finansavimo dinamika Lietuvoje, ji atrodo tragiškai“, – sakė A.Izgorodinas.
Jo teigimu, Europos centrinio banko duomenimis, Lietuva keletą mėnesių yra stabiliai paskutinė euro zonoje pagal bankų paskolų dinamiką įmonėms – šių paskolų portfelis šalyje rugpjūtį siekė beveik 12 proc., per metus jis smuko apie 1 mlrd. eurų.
„Gali būti, kad smulkesnės gamybos bendrovės neturės pakankamai vidinių pinigų, kad „užsuktų“ gamybą, o finansavimas šiuo metu įmonėms sunkiai prieinamas“, – sakė analitikas.
Gerus pramonės rodiklius sieja su eksportu
V.Ivanovas gerus pramonės rodiklius sieja su eksportu. Pasak jo, dauguma Lietuvos pramonės sektorių rodo eksporto atsigavimą jau nuo birželio.
„Per aštuonis mėnesius, jei vertintume be naftos produktų, artėjame prie praėjusių metų lygmens. Dar nesame visiškai apsiviję praėjusių metų, bet atotrūkis labai nežymus, pramonės įmonių dalis sektorių atrado naujas galimybes didinti savo eksportą“, – sakė jis.
Statistikos departamento duomenimis, vien lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinių produktų šiemet sausį-rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumenko 0,8 procento.
Tai, kad labai atsigauna svarbiausių mūsų eksporto partnerių gamintojų lūkesčiai, yra aiškus signalas, kad daugiau užsakymų gausime ir mes.
V.Ivanovo teigimu, tabako gaminių eksportas šiemet augo apie trečdalį, žemės ūkio – apie 11 proc., farmacijos sektoriaus – apie 50 proc., kompiuterinių optikos, medicinos prietaisų eksportas augo 15 procentų.
„Aš tai siečiau su Covid-19 situacija, greičiausiai mūsų įmonės gamina komponentus ar netgi apsaugos priemones, dalis sterilizatoriams ar kitiems gaminiams“, – sakė jis.
Taip pat didėjo ir medienos pramonės eksportas. Tuo metu elektros įrangos, mašinų, mechaninių įrengimų, transporto priemonių eksportas sumenko, beveik ketvirtadaliu mažėjo pastarųjų dalių eksportas.
