„Didžiosios įmonės taip lengvai migruoti negali, nes į jų statybą investuoti milijardai, tačiau aiškiai matome tendenciją, kad plėtros Lietuvoje jos atsisako ir gamyklos statomos kitose valstybėse“, – „Verslo žinioms“ teigė Lietuvos chemijos įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Mažūnaitis.
Kaip jautriausias energijos kainai jis įvardija chemijos, stiklo apdirbimo, plastikų, popieriaus gamybos sritis.
Anot jo, jau kurį laiką nieko negirdėti ir apie didesnių investuotojų planus kurtis Lietuvoje.
„Kai kuriose šakose energijos kaina sudaro iki 30 proc. produktų savikainos ir gaminių kainos per didelės, kad juos apsimokėtų gaminti Lietuvoje. Jei nebus imtasi greitų veiksmų, kai kurių pramonės sektorių pas mus gali paprasčiausiai nebelikti. Šiandien įmonės, kurios prieš porą metų buvo Lietuvos patriotės, jau mąsto, į kurią šalį perkelti gamybą“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Kaip jautriausias energijos kainai jis įvardija chemijos, stiklo apdirbimo, plastikų, popieriaus gamybos sritis. Anot jo, greičiausiai gali iškeliauti automatizuotos gamyklos, kurioms nereikia daug darbuotojų, tačiau energijos kaina svarbi.
Anot bendrovės „Arvi ir Ko“ valdybos pirmininko Vidmanto Kučinkso, deramasi dėl atliekų utilizavimo įmonės Baškirijoje statybos, o Jekaterinburge planuojama statyti kalakutų auginimo kompleksą.
„Norfos mažmenos“, valdančios pieno perdirbimo gamyklą „Rivona“, valdybos pirmininkas Dainius Dundulis teigė, kad „Rivona“ nutraukė pieno miltų gamybą, o perteklinį pieną vežą perdirbti į Lenkiją.
Valymo įrenginius gaminančios įmonės „August ir Ko“ savininkas Filionis Augustas sakė ketinantis atsisakyti planų statyti gamyklą Klaipėdoje, nors ten ir turi įsigijęs sklypą.
Verslininkas skaičiuoja, kad Bulgarijoje, kur su partneriais žada statyti fabriką, tą pačią produkciją gaminti kainuos 20 proc. pigiau, o pelno mokestis yra 10 proc.
S.Besagirsko teigimu, šiandien, įskaičiavus mokesčius, vienintelis mūsų konkurencinis pranašumas prieš užsieniečius liko mažas darbo užmokestis.
„Vienintelis būdas, kad Europa būtų kuo greičiau sujungta į vieną energetikos žiedą ir visos ES valstybės dujas bei elektrą pirktų ta pačia kaina. Verslas pats to nepadarys. Deja, šiandien matome mūsų politikų neveiklumo padarinius, praktinių darbų nebuvo, nors parengta krūva studijų“, – teigė S.Besagirskas.