Lietuvos regionų ateitis: modernesni ir su daugiau darbo vietų

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie ekonominius skirtumus tarp didžiųjų šalies miestų ir regionų. Tačiau retas kuris žino, kad būtent regionų plėtra yra vienas svarbiausių Ūkio ministerijos prioritetų, kurio svarbą liudija ir tai, kad dalis 2014–2020 m. planuojamų ES struktūrinių fondų investicijų yra ir bus nukreiptos būtent į verslo konkurencingumo skatinimą regionuose ir pastarųjų plėtrą.
Eurai ir namukas
Eurai ir namukas / Photos.com

ES fondų investicijomis Lietuvos regionuose remiama smulkiojo ir vidutinio verslo infrastruktūra. Prisidėdama prie inovacijų ir produktyvumo regionuose didinimo Ūkio ministerija sukūrė priemones, orientuotas būtent į labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklos ne didžiuosiuose šalies miestuose stiprinimą.

ES investicijos net gali būti panaudotos ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui bei pastarųjų darbo užmokesčio finansavimui.

Štai priemonė „Regio Invest LT+” yra skirta ne Lietuvos didmiesčiuose (Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje) veiklą vykdančioms ar dar tik planuojančioms vykdyti MVĮ.

Jos, norėdamos statyti naujus pastatus arba rekonstruoti esamus, bei siekdamos, kad naujos gamybos linijos prisidėtų prie produktyvumo augimo, gali pretenduoti į šią priemonę. Be to, ES investicijos net gali būti panaudotos ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui bei pastarųjų darbo užmokesčio finansavimui.

„Priemonė „Regio Invest LT+“ leis mažoms ir vidutinėms įmonėms investuoti į inovatyvios gamybos ar paslaugų verslo pradžią ir plėtrą regionuose, kurti naujas darbo vietas ir jas išlaikyti. Tai savo ruožtu sudarys sąlygas augti įmonių darbo našumui, sparčiau vystytis Lietuvos regionams ir jiems ekonomiškai augti“, – sako Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė.

Iš viso 2014–2020 m. pagal šią priemonę Lietuvos regionus turėtų pasiekti net 86,9 mln. Eur ES investicijų.

Lietuvos regionuose esančios įmonės kuria darbo vietas ir lygina šalies ekonominį išsivystymą, bet dažnai aplinkos apsaugos klausimai paliekami antrame plane. O juk būtent aplinkos tarša jau seniai tapo globalia problema, kova su kuria yra kiekvieno iš mūsų pareiga. Suprasdama didesnio dėmesio ekologijai būtinybę, dalį ES investicijų Ūkio ministerija nukreipė į eko-inovacijas ir kitas išteklius efektyviai naudojančias technologijas.

Kovai su aplinkos tarša yra skirta priemonė „Eco-inovacijos LT+“.

Kovai su aplinkos tarša yra skirta priemonė „Eco-inovacijos LT+“, kurios tikslas – skatinti MVĮ investicijas į materialųjį turtą (įrenginius, technologijas), kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas, tokiu būdu mažinamos neigiamos klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes.

Jeigu įmonė veiklą vykdo regione, pagal šią priemonę taip pat numatoma finansuoti darbuotojų darbo užmokestį, mobilumą bei kvalifikacijos kėlimą ir mokymus. Iš viso pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ 2014 – 2020 m. numatoma investuoti 86,9 mln. eurų ES lėšų.

Tačiau tai toli gražu ne visi būdai, kuriais Europos investicijos prisidės prie Lietuvos regionų plėtros ir klestėjimo. 2014 – 2020 m. finansavimo laikotarpiu smulkiajam bei vidutiniam verslui atsiveria galimybė dalį paskolų palūkanų padengti ES lėšomis.

Jeigu projektas, kurio paskolos palūkanų dalį prašoma kompensuoti, yra įgyvendinamas regione, jam gali būti kompensuojama didesnė palūkanų dalis. Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje veikiančios įmonės į regionų augimui skirtą paramą apskritai negalės pretenduoti.

Iš viso, priklausomai nuo paskolos dydžio, planuojama kompensuoti iki 95 proc. pagal paskolas sumokėtų palūkanų (priklausomai nuo paskolos).

ES - UKMin logo
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis