„rusijos karas prieš Ukrainą ir iš to kylanti geopolitinė įtampa šiemet vis dar slopins Lietuvos ekonominį aktyvumą. Tačiau nepaisant tvyrančio neapibrėžtumo, Lietuvos stabilumo programoje numatome palaipsnį valdžios sektoriaus deficito mažinimo kelią, užtikrinant stabilų valstybės skolos lygį vidutiniu laikotarpiu, ją išlaikant žemiau 40 proc. BVP ribos. Rinkose augant palūkanų normoms, itin svarbu vykdyti pamatuotą skolinimosi politiką ir išlaikyti investuotojų pasitikėjimą Lietuva, kaip tvariai viešuosius finansus valdančia šalimi. Taip pat svarbu fiskaline politika neskatinti infliacinių procesų“, - sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Stabilumo programoje rašoma, kad 2022 metų valdžios sektoriaus balanso reikšmė per 2022 metus kito nuo –3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) reikšmės, nustatytos 2022 metų biudžete, iki –4,9 proc. BVP tarpinės reikšmės patikslinus 2022 metų biudžetą ir –0,6 proc. BVP faktinės reikšmės. Valdžios sektoriaus deficito mažėjimą, palyginti su 2022 metų biudžete nustatytu rodikliu, lėmė mažesnės valdžios sektoriaus išlaidos ir didesnės valdžios sektoriaus pajamos.
Numatoma, kad šiemet valdžios sektoriaus deficitas sudarys 2,2 proc. BVP ir bus 2,7 p. p. mažesnis, negu nustatytas 2023 metų biudžete. Geresnį valdžios sektoriaus balansą, prognozuojama, lems didesnės valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų pajamos. Taip pat, atsižvelgiant į tarptautinėse rinkose kritusias energijos kainas, gali neprireikti dalies 2023 metams numatytų lėšų paramos priemonėms gyventojams ir verslui.
Rengiant projekcijas daroma prielaida, jog nuo 2024 metų vėl bus pradėtos taikyti Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės, kurių taikymas 2020–2022 metais buvo sustabdytas dėl COVID–19 pandemijos sukeltų neigiamų padarinių ekonomikai ir viešiesiems finansams, o 2023 – dėl geopolitinės situacijos ir jos poveikio valdžios sektoriaus finansams.
Siekiant laikytis Seimo numatyto vidutinio laikotarpio tikslo – neviršyti 1 proc. BVP struktūrinio deficito – 2024–2026 metais palaipsniui bus gerinamas valdžios sektoriaus balansas. Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024–2026 metais sudarys atitinkamai 1,7 proc. BVP, 1,4 proc. ir 0,9 proc. BVP. Nepaisant to, kad yra numatomas deficito mažėjimas, nominalios valdžios sektoriaus išlaidos turės erdvės augti dėl sektoriui priskiriamų biudžetų numatomų didėjančių pajamų ir ES lėšomis įgyvendinamų investicijų projektų.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarė 38,4 proc. BVP ir buvo 5,3 p. p. mažesnė negu 2021 metų pabaigoje, kai siekė 43,7 proc. BVP. Programoje numatoma, jog šiemet valdžios sektoriaus skola sumažės 0,6 p. p. BVP, palyginti su 2022 metais, ir sudarys 37,8 procento BVP. Prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu skolos ir BVP santykis sudarys mažiau negu 40 proc. BVP ir 2026 metų pabaigoje sieks apie 38,6 proc. BVP.
Dėl geopolitinės įtampos ir neapibrėžtumo, įskaitant neapibrėžtumą dėl energijos kainų kitimo, 2023 metų rudenį rengiant 2024 metų valstybės ir kitų valdžios sektoriui priskirtinų biudžetų projektus, vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos gairės gali keistis. Ypač, jeigu tuo metu būtų projektuojama prastesnė Lietuvos makroekonominė padėtis ar perspektyvos, būtų pasitvirtinusios fiskalinės rizikos.
Lietuvos stabilumo programa yra Lietuvos vidutinio laikotarpio biudžeto sistemos dalis. Pagal Europos semestro procedūras, ji kiekvienais metais iki balandžio 30 dienos pateikiama Europos Komisijai (EK) ir Europos Tarybai. EK, įvertinusi Lietuvos stabilumo 2023 metų programos atitiktį Stabilumo ir augimo paktui (SAP), išvadas skelbs šių metų gegužę.
Lietuvos stabilumo 2023 metų programą rasite čia.
Papildoma informacija:
Stabilumo programa – tai dokumentas, kuriame pagal EK priimtinų veiksmų kodekse nustatytus reikalavimus pateikiama naujausia informacija apie šalyje vykdomą bei suplanuotą biudžeto politiką. Programa rengiama atsižvelgiant į Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytą pareigą teikti informaciją apie fiskalinę politiką.
Lietuvos stabilumo 2023 metų programoje pateikiama informacija apie:
- ekonomikos situaciją bei jos perspektyvas 2023–2026 metais;
- vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos gaires ir priemones joms įgyvendinti;
- valdžios sektoriaus finansų padėtį 2022 metais ir 2023–2026 metų projektuojamus fiskalinius rodiklius (pajamas, išlaidas, balansą, skolą);
- pajamų ir išlaidų politikos diskrecines priemones;
- Valdžios sektoriaus finansus ir skolą vidutiniu laikotarpiu galinčias paveikti rizikas.
