Zenono Dominausko šeimos ūkyje, Akmenės ir Šiaulių rajonuose esančiose fermose laikoma per 20 tūkst. audinių. Tarp kitų darbininkų jas prižiūri ir keletas vyrų, patirties auginti ir prižiūrėti žvėrelius įgiję užsienyje.
„Grįžau iš užsienio prieš penkis metus. Įsidarbinau čia, patiko prie audinių dirbti, atlyginimas normalus“, – sako darbininkas Rolandas Baltutis.
Priežastis, kodėl grįžo iš emigracijos, pasakė ir kitas darbininkas Ramūnas Radzevičius.
„Lietuvoje visa šeima, o užsienyje visi atskirai. Lietuva yra Lietuva, čia šeima, vaikai matai kaip auga“, – teigia jis.
Nors šiuo metu kailių aukcionuose už kailius pirkėjai moka gan žemas kainas ir žvėrelių augintojai sako negaunantys didesnio pelno, vis dėlto stengdamiesi išlaikyti darbininkus ar pritraukti naujų, atlyginimų jiems nemažina.
„Pas mus dirba kokie 5-6 emigrantai, grįžę iš Danijos, įmonės veikla ir prasidėjo – patys pirmi darbininkai buvo emigrantai, išmokę Danijoje dirbti su gyvūnais, su audinėmis, panorėję grįžti į gimtąją šalį, kur visa šeima“, – pasakoja bendrovės „Danmink“ direktorius Danas Tallat-Kelpša.
