Kitaip tariant, Lietuvos ekonomikos garvežys sulėtėjo, bet ant bėgių laikosi tvirtai, rašoma Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresniojo ekonomisto Dariaus Imbraso komentare žiniasklaidai.
Ūkio plėtros greitį lėtino tarptautinė aplinka, pirmiausia – pagilėjusi ekonominė žiema Rusijoje. Tiesa, Lietuvos eksportuotojai sugebėjo persiorientuoti ir „atsikirpti“ savo rinkos dalį ES bei trečiosiose šalyse ir taip kompensuoti dalį praradimų.
Lėtesniam prieaugiui įtakos turėjo ir kai kurie vidaus veiksniai: apsukas mažino statybų verslas.
Pamažu atsigaunanti euro zonos ekonomika didins eksportuojančių ūkio šakų pajamas.
Vis dėlto šalies viduje matyti daugiau palankių ženklų. Didėjantis užimtumas, ūgtelėjusios gyventojų pajamos, sumažėjusios išlaidos degalams, lėmė pilnesnius gyventojų krepšius parduotuvėse ir augantį paslaugų vartojimą. Artimiausiais ketvirčiais ekonomikoje turėtume justi daugiau gyvybės.
Pamažu atsigaunanti euro zonos ekonomika didins eksportuojančių ūkio šakų pajamas. Pagrindinės rizikos gali būti susijusios su dar didesniu, nei prognozuojama, Rusijos nuosmukiu ir lėtesniu besivystančių rinkų augimu.
Lietuvos ekonomikos plėtra stabili. Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2015 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 2,1 proc., o per visus metus – 1,7 proc. Žvelgiant iš pastarųjų kelerių metų ekonominės raidos perspektyvos, tokia plėtra nėra itin sparti. Tačiau nederėtų pamiršti, kad 2015 m. tiek Lietuvos, tiek kitų šalių ekonomikoms teko susidurti su iššūkiais, kilusiais tarptautinėje aplinkoje.
Tarptautinė aplinka ribojo Lietuvos ekonomikos plėtrą 2015 m.
Tai ypač pasakytina apie ūkio raidos pokyčius Rytų šalyse – tiek Rusijoje, tiek kitose NVS valstybėse. Rusijoje ūkio augimas pradėjo lėtėti dar prieš kelerius metus, o ekonomikos plėtrą dar labiau suvaržė kritusios žaliavų kainos ir Rusijai taikomi įvairūs apribojimai, lėmę prastesnes finansavimosi sąlygas bei galimybes investuoti.
Susidariusi padėtis lėmė tai, kad Lietuvos eksportas į Rusiją 2015 m. sumažėjo maždaug trečdaliu. Rusijos mažesnio ekonomikos aktyvumo užkratui neatsispyrė ir kitos NVS valstybės. Tiesa, dėl santykinai mažos dalies Lietuvos eksporto struktūroje šių valstybių poveikis buvo gana ribotas.
Eksporto raida nebuvo tokia prasta, kokios buvo galima tikėtis.
2015 m. eksporto plėtra buvo gana menka, bet visgi eksportas augo – realusis eksportas nekrito, kai prekybos partnerių importas mažėjo. Tokias tendencijas lėmė eksportuotojų konkurencingumas – persiorientavimas į kitas rinkas ir intensyvesnis darbas jau pažintose rinkose.
Mažesnę ūkio plėtrą lėmė ne tik tarptautinė aplinka – pernai mažiau augo ir statybos. 2015 m. sumažėjo negyvenamųjų pastatų ir inžinierinių statinių statybų. Pastebimai daugėjo tik su gyvenamaisiais pastatais susijusių statybos darbų, tačiau ir pastarųjų gausėjo mažiau nei anksčiau. Ši tendencija gali tęstis ir ateityje, nes jau pastatytų naujų gyvenamųjų būstų pasiūla yra gana gausi, o staigaus bumo gyvenamojo būsto rinkoje nevertėtų tikėtis.
Sunkumai neatbaidė nuo vartojimo
Tai visų pirmą susiję su vartotojams palankia darbo rinkos būkle – jau kurį laiką nemažėja darbo užmokesčio augimo tempas. Jį paspartino ir ūgtelėjusi minimali mėnesinė alga. Palankiai vartojimą veikia ir tebegausėjančios užimtųjų gretos. Augančiai perkamajai galiai taip pat įtakos turėjo pigę degalai, šildymas, mėsos ir pieno produktai, kritusios paskolų palūkanos. Šie veiksniai sudaro galimybes namų ūkiams daugiau vartoti.
Artimiausiais ketvirčiais ūkio plėtra gali šiek tiek pagyvėti.
Prie Lietuvos ekonomikos augimo turėtų prisidėti gerėsianti padėtis euro zonoje ir kitose Europos šalyse, o didžiausią naudą pajus eksportuotojai. Tiesa, tokį vertinimą gali bloginti mažesnis, nei dabar tikimasi, besivystančių šalių ekonomikos augimas.
Tai Lietuvos ūkio plėtrą paveiktų ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai, nes blogėtų ekonominės raidos perspektyva Lietuvos prekybos partnerėse. Nederėtų pamiršti ir rizikos, susijusios su didesniu, nei tikimasi, Rusijos ekonomikos nuosmukiu. Toks scenarijus galėtų pasitvirtinti, jei pasaulinės žaliavų kainos 2016 m. tebebūtų esamo lygio arba dar labiau sumažėtų.
