2017 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP buvo rekordinis – pirmąkart ketvirčio ūkio rodiklis viršijo 11 mlrd. eurų (sudarė 11,3 mlrd. eurų).
Ketvirčio BVP, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo 3,4 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
Nominalus BVP, neatsižvelgiant į kainų augimo poveikį, per metus padidėjo net 8,4 proc.
Teigiamam BVP pokyčiui įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių veiklos rezultatai, skelbia Statistikos departamentas.
Iš viso per tris ketvirčius Lietuvos ūkio apimtis sudarė 30,9 milijardų eurų ir buvo 3,9 proc. didesnė nei prieš metus.
Statistikos departamentui patikslinus duomenis, II ketvirčio BVP augimas sudarė 4,1 proc. – didesnis nei anksčiau skelbtas 4 proc. augimas.
Infliacija sumažėjo iki 4,2 proc.
Išankstiniais duomenimis, spalį Lietuvos infliacija sudarė 4,2 proc. – tiek per metus šalyje pasikeitė vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Per mėnesį, spalį lyginant su rugsėju, kainos šalyje pasistiebė 0,1 proc.
Dar rugsėjį metinė infliacija siekė 4,8 proc., ir buvo didžiausia visoje euro zonoje, anksčiau skelbė Statistikos departamentas.
Lietuvos bankas: padeda eksportas, trukdo – infliacija
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas vertina, kad ūkio plėtra išlieka sparti, prie to prisideda palanki tarptautinė prekyba.
„Sparčiau ūkiui augti kliudo paūmėjusi infliacija, nedidėjantis užimtųjų skaičius, stringantys ES paramos srautai ir dėl gamtos išdaigų nulemtas mažesnis žemės ūkio derlius“, – teigia D.Imbrasas.
„Siekdamos didinti gamybos apimtį, apdirbamosios gamybos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet ir netrumpą laiką mėgina efektyvinti veiklą, kartu – našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus. Šiuo metu jų panaudojimo lygis yra istoriškai aukštas“, – atsiųstame komentare teigia D.Imbrasas.
Teigiamą įtaką ūkio augimui, anot jo, daro ir atsigaunantis statybų sektorius. Tokią jo raidą lemia palengva atsigaunančios investicijos į pastatus ir statinius.
Tačiau augančios kainos gyventojų vartojimą riboja mažindamos namų ūkių perkamąją galią.
„Kelis pastaruosius metus buvusi nedidelė, o 2017 m. pradėjusi didėti ir rugsėjį sudariusi 4,6 proc., infliacija vis stipriau varžo namų ūkių perkamosios galios, o kartu ir vartojimo augimą. Taip pat gyventojų vartojimą riboja dėl nedidėjančio užimtųjų skaičiaus lėčiau augančios pajamos“, – vertina D.Imbrasas.
Lietuvos banko vertinimu, artimiausiu prognozuojamu laikotarpiu Lietuvos ūkio plėtra turėtų sulėtėti, tačiau išliks pakankamai sparti.
„Ūkio plėtrą vis labiau ribos darbuotojų stygius ir mažėjanti darbo jėga, o įmonių konkurencingumui grėsmę gali kelti reikšmingai augančios darbo sąnaudos“, – įspėja D.Imbrasas.
„Luminor“: plėtra sulėtėjo
Bankas „Luminor“ vertina, kad per trečią ketvirtį ekonominė plėtra sulėtėjo, o tam didžiausią įtaką darė žemės ūkis – prastos oro sąlygos stipriai apkarpė šių metų derliaus rezultatus.
„Vertinant ekonominės plėtros struktūrą, džiugina atsigavęs eksporto lokomotyvas. Šiemet pramonės atstovai – pagrindiniai eksportuotojai – metus pradėjo iškelta galva. Atsitiesę lūkesčiai bei verslo aktyvumo indeksai Vakarų šalyse byloja apie didesnę paklausą ir eksportui iš Lietuvos“, – sako Indrė Genytė-Pikčienė, „Luminor“ vyriausioji analitikė.
Per aštuonis šių metų mėnesius eksportuota dešimtadaliu daugiau lietuviškos kilmės produkcijos (atskaičius naftos produktus) nei pernai.
„Eksporto atsigavimo reikšmė yra itin svarbi Lietuvos ilgalaikei raidai. Lietuva – maža atvira ekonomika, mažėjant gyventojų skaičiui jos vidaus rinka senka, o šiuo metu perkamąją galią riboja ir įsiplieskusi infliacija. Tad ilgalaikį augimą gali užtikrinti tik eksportuotojų sėkmė išorės rinkose ir konkurencingumo tvarumas“, – tikina I.Genytė-Pikčienė.
Tačiau čia ir kyla daugiausia nerimo – neslopstanti emigracija ir dėl to susiformavęs ženklus kvalifikuotos darbo jėgos nepriteklius rinkoje verčia darbdavius didinti darbo užmokestį. Ši tendencija, anot analitikės, užprogramuota tęstis.
„Didžiausia problema, kad atlyginimai kyla ne dėl efektyvesnio darbo, ar gamybos procesų inovacijų. Brangsta to paties darbo valanda, o tai degina įmonių konkurencingumą ir prastina Lietuvos perspektyvas tarptautinėje arenoje. Tai ilgainiui gali apriboti eksporto plėtros potencialą“, – sako „Luminor“ analitikė ir pažymi, kad įsisukusi kainų-atlyginimų spiralė gali sustabdyti namų ūkių vartojimo augimą, o tai spaus žemyn ir BVP augimo kreivę.
Analitikė vertina, kad subalansuota ekonominė plėtra, kuomet BVP augimą lemia ne tik vidaus vartojimas, bet ir išorės paklausa, ilgai mėgautis neteks. Sparčiai kylančios kainos Lietuvoje po truputį jau verčia gyventojus pergalvoti savo elgseną.
Institucijų ir bankų prognozės vejasi BVP prieaugį
„Nordea“ savo BVP prognozę šiems metams rugsėjį padidino nuo 3 proc. iki 3,8 proc., bankas taip pat prognozavo 3,8 proc. vidutinę metinę infliaciją.
SEB bankas taip pat prognozes rudenį didino – jei anksčiau šiems metams prognozavo 3,2 proc. prieaugį, dabar jau tikisi 3,7 proc. BVP augimo. Mažesnio augimo tikimasi kitąmet – prognozuojamas apie 3,2 proc. prieaugis.
Lietuvos bankas taip pat prognozes didino – rugsėjį prognozavo 3,6 proc. BVP augimą per šiuos metus. Finansų ministerija prognozuoja 3,6 proc. siekiantį BVP augimą.
