Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė pirmąjį III ketv. BVP įvertį – ūkio augimas per metus sudarė 3,6 procento. Lyginant su antruoju ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP pasistūmėjo 0,1 proc.
Iš viso per sausį – rugsėjį sukurta vertė Lietuvoje siekė 35,5 milijardo eurų, 4 proc. didesnė nei prieš metus, tad trečio ketvirčio augimas lėtesnis, nei pirmą pusmetį.
Didžiausią teigiamą įtaką ūkiui padarė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo veiklų įmonių sukurta pridėtinė vertė. Tačiau BVP mažino profesinių, mokslinių, techninių, administracinių bei aptarnavimo veiklos įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Lietuvos bankas: pradedame justi tarptautinės aplinkos negandas
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas vertina, kad tarptautinės aplinkos nepalankios tendencijos pradedamos justi ir Lietuvoje – lėtėja prekių eksporto augimas, vangiai investuojama į gamybos įrenginius, lėtėja darbo užmokesčio augimas.
„Šiuo metu stebimos raidos tendencijos kitų metų ūkio plėtrą verčia vertinti nuosaikiau nei šiųmetę“, – pranešime teigia D.Imbrasas.
Pasak jo, trečiąjį ketvirtį augimas pastebimai lėtesnis nei pirmąjį pusmetį, ir tą lėmė pasaulio ir pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos augimo lėtėjimas – Lietuvos eksportuotojai pajuto.
„Po aktyvaus pirmojo pusmečio prekių eksportas pastaraisiais mėnesiais praktiškai nustojo augti. Paskutinį kartą toks lėtas eksporto augimas buvo stebėtas tik 2016 m., kai Lietuvos eksportuotojai pradėjo atsigauti po Rusijos įvesto embargo. Šis sulėtėjimas, didesniu ar mažesniu mastu, apima bene visas prekių grupes“, – pastebi D.Imbrasas.
Tai atitinkamai veikia ir apdirbamąją gamybą – trečiąjį ketvirtį pagamintos produkcijos apimtis augo lėčiausiai šiais metais.
Ekonomistas vertina, kad namų ūkiai taipogi gali būti paveikti. Per ketvirtį mažmeninės prekybos augimo tempas buvo mažiausias nuo 2018 m. pradžios.
„Nors šių metų ekonomikos augimo rodikliai nesuteikia pagrindo nerimauti, atsižvelgiant į raidos tendencijos, kitų metų ūkio augimą tenka vertinti nuosaikiau. Lietuvos banko vertinimu, ūkio augimas 2019 m. sudarys 3,7, o 2020 m. – jau tik 2,5 proc.“, – sako D.Imbrasas.
A.Izgorodinas nusivylė vidaus vartojimo plėtra
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tuo tarpu pozityviai vertina eksportuotojų sektorių rodiklius, jį nuvilia vidaus vartojimo plėtra.
„Trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos rezultatai pateikė šiokių tokių siurprizų – tiek teigiamų, tiek ir neigiamų. Pozityviai nustebino eksportuojančių sektorių (pramonės ir transporto) rezultatai, sparčią plėtrą išlaikė statybų ir NT sektoriai. Tačiau neigiamą staigmeną pateikė mažmeninės prekybos sektorius, kuriame fiksuojamas gana ryškus apsukų sulėtėjimas“, – rašo A.Izgorodinas.
Pasak jo, pramonė demonstruoja 5,5 proc. gamybos prieaugį. Pozityviai ekonomistas vertina, kad nepaisant visus 2019 m. besitęsiančio nuosmukio Vokietijos pramonėje, Lietuvos pramonės plėtros tempas palyginti su pirmąjį ketvirtį pasiektu 8,2 proc. prieaugiu sulėtėjo labai minimaliai.
„Lietuvos pramonės atsparumą nuo iššūkių pasaulio ekonomikoje paaiškina du svarbūs faktoriai: ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas“, – paaiškina A.Izgorodinas.
Atsparumą nuo sulėtėjimo euro zonoje demonstruoja ir Lietuvos transporto sektorius, kuris gauna 60 proc. visų Lietuvos paslaugų eksporto apimčių. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento apklausos rodo, kad Lietuvos kelių transporto bendrovių optimizmas dėl esamos verslo padėties svyruoja ties istoriniu maksimumu ir yra didesnis nei prieš pasaulio finansų krizę.
2019 m. sausį-rugsėjį Lietuvos transporto sektorius sukūrė net 15 tūkst. naujų darbo vietų – gerokai daugiau nei kiti pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai, skaičiuoja ekonomistas.
„Tikėtina, kad esminės įtakos sulėtėjusiam vidaus vartojimo augimui Lietuvoje turėjo gyventojų lūkesčių aspektai, t.y. mažėjantis gyventojų optimizmas galėjo paskatinti dalį vartotojų atsargiau išlaidauti“, – vertina A.Izgorodinas.
I.Genytė-Pikčienė: nenustebino
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės BVP augimas nenustebino.
„Euro zonos kontekste Lietuva vis dar išlieka dinamiška ekonomika, kurios augimą stipriai palaiko vidaus paklausa. Priešingai nei brandžiose Euro zonos valstybėse, Lietuvoje vartotojų lūkesčiai išlieka aukšti. Tokį optimizmą palaiko vangi infliacija ir vis dar sparčiai kylantys atlyginimai“, – rašo LLRI ekspertė.
Pasak jos, didėjanti gyventojų perkamoji galia skatina į vidaus rinką orientuotų ekonominių veiklų augimą, tą parodo vis dar geri mažmeninės prekybos rodikliai. Įsibėgėjus struktūrinių fondų paramai ir neslopstant aktyvumui NT auga materialinės investicijos.
„Vis tik ekonomikos augimas pagreitį praranda ir paskutinį šių metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros, kokią stebėjome iki šiol, tikėtis neverta. Kertinė to priežastis – jau pastebima vangesnė eksporto plėtra. Eksportuotojai pirmieji patyrė pasikeitusias išorines makroekonomines tendencijas“, – vertina I.Genytė-Pikčienė.
