Dabar ES taisyklės numato, kad į kitas šalis siunčiamiems darbuotojams turi būti mokama minimali priimančios šalies alga. Vakarų šalys siūlo griežtesnes taisykles, kad komandiruojami darbuotojai gautų vienodą atlygį ir turėtų tokias pat darbo sąlygas kaip vietiniai.
Turtingesnės Europos šalys sako, kad rytų europiečiai iškraipo konkurenciją, mokėdami savo darbuotojams mažesnius atlyginimus, nei gautų vietiniai.
Už permainas aktyviai agituoja naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis nori pademonstruoti, kad reformuodamas Prancūzijos darbo rinką drauge saugo prancūzus nuo pigios darbo jėgos antplūdžio iš Lenkijos ir kitų skurdesnių šalių.
Verslininkai iš Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos nuogąstauja, kad savo prekės ženklus seniai įtvirtinę ir didesnį kapitalą sukaupę vakariečiai iš jų atims svarbiausią konkurencinį pranašumą.
Verslas bijo prarasti užsakymus
Šiuo metu lietuvių vidutinė alga yra daugiau nei triskart mažesnė nei prancūzų ar vokiečių.
„Mūsų privalumas prieš senąsias šalis yra žemesnis darbo atlyginimas – čia ne paslaptis. Mes konkuruojame šiandien ne tuo, kad esame žinomi ar turime pačius geriausius produktus pasaulyje, bet dėl to, kad mes galime padaryti pigiau, lanksčiau dėl savo mažesnės mokestinės ir atlyginimo naštos“, – BNS sakė energetikos objektų statybos įmonių grupės „Enerstenos grupė“ vadovas Virginijus Ramanauskas.
Jo įmonė šiuo metu gauna užsakymų Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Danijoje. Verslininkas mano, kad dėl naujų taisyklių užsakymų gali sumažėti.
„Didesni kaštai, didesnė savikaina, o visi kaip tik eina link to, kad mažintų kaštus ir kainą, jog būtų galima daugiau parduoti. Jeigu kaštai didesni, tai pelnas mažesnis arba tavo kaina didesnė. Jeigu kaina didesnė, tai užsakymų mažėja“, – kalbėjo V.Ramanauskas.
Britanijoje ir Latvijoje dirbanti koncerno „MG Baltic“ valdoma Kauno statybų bendrovė „Mitnija“ sako suprantanti, kad pranašumas dėl mažesnių algų yra laikinas, todėl aktyviai ruošiasi „sunkesnei, tačiau įdomesnei konkurencijai“.
„Europos Komisijos direktyvų pakeitimas trumpalaikėje perspektyvoje, žinoma, sumažintų mūsų konkurencingumą labiau išsivysčiusiose ir turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse, nes darbo jėgos kaina yra vienas iš konkurencingumo ingredientų. Vis dėlto jis nėra vienintelis svarbiausias“, – BNS teigė įmonės vadovas Julius Gendvilis.
Švedijoje ir Norvegijoje dirbančios fasadų gamybos ir montavimo įmonių grupės „Staticus Group“ vadovas Ignas Stasiukonis BNS sakė, kad Šiaurės šalyse ES taisyklių pokyčiai situacijos drastiškai nepakeis, nes svarų žodį dėl algų turėjo ir turės sektorinės profsąjungos.
„Problema komandiruojamų darbuotojų atsiranda tose valstybėse, kur yra didelis atotrūkis tarp vidutinio šakos ir minimalaus darbo užmokesčio. Skandinavijoje, kai siunčiame žmones, nėra tos problemos ir tokio didelio atotrūkio tarp minimalaus ir vidutinio. Ten yra stiprios šakinės profsąjungos. Kai komandiruoji darbuotoją į šalį, pasirašai sutartį su profsąjunga ir laikaisi jos reikalavimų. Jie iš dalies sprendžia šią problemą“, – teigė I.Stasiukonis.
Lietuvos profsąjungos savo ruožtu sako, kad naujos taisyklės geriau apsaugos darbuotojus, o verslas turėtų nebijoti sąžiningos konkurencijos.
„Mes norime, kad žmonės uždirbtų toje šalyje tiek, kiek uždirba ten, ir žmogus būtų saugus, kad visi mokesčiai būtų mokami“, – BNS kalbėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Vyriausybės žada ginti vežėjus
Griežčiausiai Vakarų iniciatyvoms labiausiai priešinasi Lenkija. Lietuvos valdžia taip pat įžvelgia pavojų, bet laikosi nuosaikiau ir viešai akcentuoja, jog reikia ieškoti tinkamo balanso tarp verslo interesų ir darbuotojų apsaugos. Keli BNS kalbinti pareigūnai teigė, kad Lietuvos Vyriausybės pozicija sušvelnėjo pasikeitus valdančiajai daugumai.
Dabar vienas iš svarbiausių Vyriausybės tikslų įtvirtinti, kad naujosios ES taisyklės nebūtų taikomos Lietuvos vežėjams. Daug dėmesio taip pat skiriama tam, kas turėtų būti įtraukta į darbo užmokesčio sąvoką, pavyzdžiui, kaip bus įtraukti į apskaitą dienpinigiai.
„Pasisakome už ES komandiruotų darbuotojų asmenų direktyvos peržiūrą, išlaikant balansą tarp ekonomiškai konkurencingos ir socialiai atsakingos bendrosios rinkos. Taip pat laikomės nuostatos, kad transporto sektoriui neturi būti taikomi komandiravimo suvaržymai ir kiti rinkos ribojimai. Nepritariame vienašalėms iniciatyvoms, kurios fragmentuotų bendrąją rinką šiame mums svarbiame sektoriuje“, – šią savaitę spaudos konferencijoje Lenkijoje sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Paprastai valstybėse narėse skiriasi ir atskirų ministerijų pozicijos – ekonomikos ministerijos įžvelgia daugiau grėsmių verslui, socialinės apsaugos, darbo ministrai pozityviai vertina didesnę darbuotojų apsaugą. Lietuvos institucijų pareigūnai šiuo metu derina, gludina bendrą šalies poziciją. Paskutinis darbinis tarpinstitucinis pasitarimas šiais klausimais vyko ketvirtadienį, jo rezultatų pareigūnai viešai nekomentuoja.
Įtemptos derybos dėl naujosios tvarkos turėtų tęstis iki pat spalį numatomo ES viršūnių susitikimo.
