Pasiūlymai buvo pristatyti Lietuvos verslo konfederacijos rengtoje spaudos konferencijoje, kuri vyko š. m. lapkričio 17 d.
„Mūsų kaip verslo atstovų tikslas, kad teisėkūra būtų maksimaliai skaidri ir kokybiška, todėl tikimės, kad mūsų pasiūlymai paskatins Seimą ir Vyriausybę esminiams teisėkūros pokyčiams. Aš tai pavadinčiau skaidrinimo reforma, kuri iki šiol vis dar nebaigta“, – minėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslo atstovai pastebi, jog, nors kiekvieną savaitę Seimas svarsto įstatymus, nubrėžiančius „žaidimo taisykles“ verslui, kurių pagrindu jis dirba ir sukuria didžiąją dalį darbo vietų Lietuvoje, valdžios santykis su verslu problematiškėja. Seimo komitetams pateikiami visuomenės pasiūlymai dažniausiai nėra aptariami svarstant teisės akto projektą komiteto posėdžio metu, suinteresuoti asmenys yra išklausomi selektyviai. Susiduriama su situacija, kai išvis nėra suteikiama proga patekti į komiteto posėdį, o didelė dalis teisėkūroje dalyvaujančių asmenų vis dar yra neatsekami. Kiekviena institucija ar asmenų grupė, dalyvaujanti teisėkūroje, taiko ad hoc praktikas bendraujant su visuomene ir interesų grupėmis, o pastarųjų veikla nėra pakankamai išskaidrinta. Tai sudaro sąlygas dialogo kultūros Lietuvoje yrimui.
Siūlomos reformos branduolys – „Skaidrumo pasas“, kurį turėtų turėti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, norintis dalyvauti teisėkūros procese. „Skaidrumo pasas“ būtų įgyjamas užsiregistravus skaidrumo registre ir deklaravus interesą teisės aktų atžvilgiu. Be minimo dokumento nebūtų įmano patekti į Seimą, Seimo komiteto posėdžius, vykdomosios valdžios institucijas ar jų organizuojamas darbo grupes. Taip pat nebūtų atsižvelgiama į raštu neužsiregistravusių asmenų pastabas bei jie negalėtų gauti visos aktualios informacijos apie svarstomus teisės aktų projektus bei būti išklausyti Seimo komiteto posėdžio metu.
Panaši sistema puikiai veikia Europos Sąjungos teisėkūros procese ir galėtų būti taikoma Lietuvoje. Verslo atstovai teikia siūlymą, jog visi raštu teikiami teisės aktų projektai būtų visuomenei viešai prieinami. Išviešinus visus raštus, didžioji dalis lobistinės veiklos taptų skaidri. Tai leistų atsisakyti perteklinio raštų deklaravimo, kuris nesukuria realaus skaidrumo ir tik iš dalies leidžia atsekti lobistinę veiklą.
Minimos reformos minimizuotų biurokratinę naštą, išskaidrintų didžiąją dalį vykdomo lobizmo ir užtikrintų kokybišką suinteresuotų grupių dalyvavimą teisėkūroje. LVK pažymi, jog reforma būtų naudinga tiek politikams, tiek teisėkūroje dalyvaujančioms interesų grupėms, tiek visuomenei.
Šiuo metu Lietuvoje yra 234 įregistruoti lobistai. Neįregistruotieji sąraše lobistine veikla užsiimti negali.
