Lietuvoje sąskaitos verslui mėnesinio mokesčio vidurkis siekia 3,22 euro, kai Estijoje – tik 25 centai, o Lenkijoje – 2,53 eurai. Tiesa, Latvijoje verslai vidutiniškai moka dar daugiau – 5,47 euro, rodo Lietuvos banko atliktas palyginimas, skirtas Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK).
Dar į nepalankesnę pusę svarstyklės nusvyra palyginus 20 pervedimų (10 tarpbankinių ir 10 vidinių) kainą mūsų šalyje ir aplinkinėse valstybėse.
Pavyzdžiui, Lietuvoje verslai už 20 pervedimų turi sumokėti vidutiniškai 6,37 euro, kai Estijoje – 3,65 euro, o Lenkijoje – tik 1,4 euro. Mažiau verslai moka net Jungtinėje Karalystėje (4,45 euro) ir Švedijoje (1,4 euro). Latvijoje verslai moka panašią kainą kaip Lietuvoje, bet šiek tiek mažiau – 6,27 euro.
Palyginus verslo debeto kortelės mokesčius Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse ir vėl paaiškėja, kad Lietuvoje komercinių bankų apetitas didesnis. Verslo debeto kortelei taikomų įkainių vidurkis Lietuvoje siekia 1,77 euro, kai Latvijoje – 1,48 euro, Estijoje – 1,63 euro. Tuo tarpu Lenkijoje vidutinė kaina siekia tik 12 centų.
O tuo tarpu už grynųjų įnešimą į sąskaitą bankomate Lietuvos verslas susimoka 28 centus, kai nei latvių, nei estų, nei lenkų bendrovėms tai nekainuoja nė cento.
Palyginus planus verslui matyti, kad Lietuvoje jie kainuoja 4,5-12 eurų per mėnesį, Latvijoje – 7-10 eurų, Estijoje – 3-7 euro.
Analizėje pateikti ir dar vienos paslaugos įkainiai – grynųjų įnešimas į sąskaitą skyriuje. Įnešti 500 eurų lietuviams kainuoja 3,33 euro – tiesa, mažiau moka tik lenkai (2,4 euro), o latviai ir estai moka daugiau: atitinkamai 5 eurus ir 3,8 eurus. Tuo tarpu 4 tūkst. eurų mokėjimų kortele kaina ir 4 tūkst. priimtų mokėjimų internetu kaina Lietuvoje tarp mažesnių.
Didesni įkainiai – dėl mažesnės konkurencijos
Šiuos duomenis trečiadienį nagrinės Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).
Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas 15min tvirtino, kad Lietuvos verslas moka didesnius bankų įkainius dėl mažesnės konkurencijos.
„Bankų paslaugų įkainiai įmonėms daugeliu atvejų Lietuvoje yra aukštesni nei kaimyninėse valstybėse. Mano vertinimu ribota konkurencija yra viena pagrindinių to priežasčių. Tai sudaro visas galimybes bankams didinti paslaugų kainas, žinant, jog verslas turi mažai alternatyvų“, – mano M.Majauskas.
Lietuvoje veikia trys didieji komerciniai bankai, todėl ekspertai jau keletą metų atkreipia dėmesį į susiformavusią oligopolinę padėtį.
M.Majausko nuomone, dėl to labiausiai kenčia smulkios įmonės, kurios būdamos silpnesnėje derybinėje pozicijoje yra priverstos sutikti su bankų diktuojamomis sąlygomis. Tuo tarpu didesnės įmonės gali atsidaryti sąskaitas ir kitose šalyse.
„Todėl svarbu nuosekliai skaldyti bankų koncentraciją tiesiant minkštą raudoną kilimą naujiems rinkos dalyviams. Lietuvos bankas kartu su Finansų ministerija per pastaruosius kelis metus atliko didelį ir svarbų darbą pritraukiant finansinių technologijų įmones. Svarbu dabar nesustoti pusiaukelėje“, – mano Seimo BFK pirmininkas.
Beje, panagrinėjus vien trijų didžiųjų bankų taikomus įkainius matyti, kad Lietuvos verslui pervedimai tiek banko viduje, tiek į kitą banką brangiausiai kainuoja Baltijos šalyse visuose trijuose bankuose. Išimtis tik SEB bankas, kurio pervedimo internetu į kitą banką įkainiai didžiausi yra Latvijoje.
