Pastaruoju metu įvairios Lietuvos įmonės gauna pasiūlymus perkelti verslą į Estiją.
„Kiekvienos įmonės pagrindinis tikslas – verslo rentabilumo didinimas. Todėl siūlome Jums susipažinti su mūsų mokesčių optimizavimo galimybėmis įkuriant įmonę Estijos Respublikoje. Pagrindiniai Estijos privalumai: nepaskirstytojo pelno mokestis – 0 proc., užtikrinamos visos sąlygos nerezidentams dalyvaujant įmonės veikloje, internetinė bankininkystė. Mes siūlome Jums įsigyti jau įkurtą įmonę (OÜ) tik per vieną dieną“, – teigiama imoneestijoje.lt atsiųstame pasiūlyme.
Nors pasiūlyme buvo pažadėta ir nemokama konsultacija, tačiau pasiūlymą pateikusios bendrovės savininkas Estijoje į 15min klausimus neatsakė.
Gali būti katė maiše
„Tokio pasiūlymo tikrai nepriimkite“, – iš karto nuvylė „Sorainen“ mokesčių partnerė Saulė Dagilytė ir patikino, kad mokestinių privalumų Estijoje nėra daug.
Pasak jos, pagrindinis Estijos privalumas, lyginant su Lietuva, yra tas, kad ten įmonei nereikia pelno mokesčio mokėti kiekvienais metais – apmokestinamas tik paskirstytas pelnas. Lietuvoje pelningos įmonės apmokestinamos kiekvienais metais.
„Tačiau Estijos pelno mokesčio tarifas yra 20 proc., o Lietuvoje jis siekia 15 proc – tai vienas mažiausių tarifų visame pasaulyje. Tačiau Estija – vienintelė visoje ES šalis, kur nereikia mokėti pelno mokesčio tol, kol neskirstai pelno“, – teigia S.Dagilytė.
Galima pinigus ilgai laikyti bendrovėje, bandyti juos skolinti akcininkui, bet ateis diena, kai sėkmingas verslas turės skirstyti pelną, – sako S.Dagilytė.
Jai nesuprantamas susidaręs suvokimas, kad Estijoje pelno mokesčio mokėti apskritai neteks. Pelno mokestį Estijoje tenka mokėti tuomet, kai pelną iš bendrovės norima „išimti“ – pavyzdžiui, mokant dividendus, panaudojant akcininkų naudai (nuperkant turto), ar mažinant įstatinį kapitalą.
„Į Estiją išsikraustyti galvojančios įmonės mano, kad pelno mokesčio ten mokėti nereikės, bent formaliai. Tačiau nesusimastoma, kad pelno mokestį, tik daug didesnį, reikės sumokėti vėliau. Galima pinigus ilgai laikyti bendrovėje, bandyti juos skolinti akcininkui, bet ateis diena, kai sėkmingas verslas turės skirstyti pelną. Dažnai įmonės nepasigilina – galbūt dėl reklamos ir gerų viešųjų ryšių kraustosi į Estiją“, – aiškina S.Dagilytė.
Anot jos, kai kuriais atvejais Estijoje veikiančioms įmonėms netgi blogiau – Lietuvoje kai įmonė parduoda antrinę bendrovę, neapmokestinamas pardavimo metu gautas pelnas, jei valdoma daugiau nei 25 proc. akcijų ir jos išlaikytos bent 2 metus. Estijoje įmonių pardavimai yra apmokestinami tuo pačiu 20 proc. pelno mokesčiu.
„Aš pati turiu jau ne vieną ir ne du klientus, kuriuos kraustėme atgal į Lietuvą“, – tikina ekspertė.
Estija patrauklesnė tarptautinėms kompanijoms
Holdingą „Hanner“ į Estiją perkėlęs verslininkas Arvydas Avulis teigia, kad Estija yra palankesnė tarptautinėms kompanijoms.
„Niuansų yra daug. Jei jūs esate tarptautinė kompanija, jums naudinga ir teisinga keltis į Estiją, tačiau jei veikla vykdoma tik Lietuvoje, manau, kad ne. Mes dirbame kitose šalyse ir kažkurioje vienoje šalyje turi būti holdingas, kuris laiko kitų kompanijų akcijas. Šiai dienai tokią kompaniją kaip holdingas patraukliau ir naudingiau turėti Estijoje nei Lietuvoje“, – teigia A.Avulis.
Anot jo, jei veikla vykdoma Lietuvoje, įmonę registruoti Estijoje nėra pats racionaliausias sprendimas.
Norint gauti daugiausiai naudos iš Estijos mokesčių jurisdikcijos reikėtų lagaminus krautis ir verslo savininkui.
S.Dagilytė akcentuoja, kad Estija Lietuvos verslininkams netinka ir dėl kitų dalykų, ne tik aritmetinių mokesčių dydžių.
„Jei bus atliekamas tik popierinis įmonės perkėlimas, o veikla toliau bus vykdoma Lietuvoje, tai bus tiesiog bandymas apgauti Mokesčių inspekciją. Jei estiška bendrovė Lietuvoje vykdys veiklą, reikėtų kurti buveinę, kuri būtų apmokestinama pagal Lietuvos taisykles“, – aiškina ji.
Perkraustant verslą, anot jos, reikėtų kraustyti ir personalą bei veiklą.
Reikėtų keltis ir savininkui
Tie verslo savininkai, kurie nori gauti daugiausia naudos iš Estijos mokesčių jurisdikcijos, turėtų krautis lagaminus, nes lengvatas gauna tos šalies rezidentai. Estijoje išmokant pelną rezidentams jie nėra papildomai apmokestinami, išskyrus minėtą 20 proc. pelno mokestį. Lietuvoje verslo savininkui papildomai tektų susimokėti 15 proc. pajamų mokestį.
„Kuo toliau, tuo labiau mokesčių planavimas bus atliekamas lagaminais – jei kraustysies pats, gausi tos šalies mokesčių lengvatas“, – aiškina S.Dagilytė.
Dairosi ir į kitas šalis
S.Dagilytė vardija, kad lietuviai verslininkai dairosi ir į kitas valstybes, kuriose mokesčiai yra palankesni. Tačiau universaliai geros mokesčių jurisdikcijos, pasak ekspertės, nėra.
„Prekybos įmonės dažnai renkasi tokius regionus kaip Kipras ar Malta – šios šalys tiesiog turi mažesnius pelno mokesčio tarifus. Kelių procentų sutaupymas kai kuriais atvejais virsta didelėmis sumomis. Olandija itin palanki holdingams steigti – ten neapmokestinami įmonėse gaunami dividendai“, – vardija S.Dagilytė ir taip pat tarp populiarių krypčių pamini Liuksemburgą, Didžiąją Britaniją.
Ji įspėja, kad verslų perkėlimu imasi kovoti ES – keičiamos direktyvos, reglamentuojančios mokesčių sritį.
