Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos verslininkai dairosi į Iraną

Kol viso pasaulio bendrovės dar tik dairosi į po sankcijų atšaukimo atsiversiantį Iraną, Lietuvos verslininkai rimtai ruošiasi šturmuoti šią beveik 80 milijonų vartotojų turinčią ir antrą didžiausią Vidurio Rytų regione rinką. Irano ekonomika sudaro 415 mlrd. JAV dolerių ir siekia didinti energetikos, technologijų, prekių ir paslaugų bei kitų sektorių plėtrą.
Teheranas
Teheranas

2015 m. liepos mėn. pasiekus susitarimą dėl Irano branduolinės programos, numatomas didelės dalies tarptautinių sankcijų Iranui atšaukimas. Specialistai skaičiuoja, kad po to prekyba su ilgai izoliuotu buvusiu ir užsienio prekių bei paslaugų neužverstu Iranu per artimiausius kelerius metus išaugs net iki keturių kartų. 

2015 m. liepos mėn. pasiekus susitarimą dėl Irano branduolinės programos, numatomas didelės dalies tarptautinių sankcijų Iranui atšaukimas.

„Iranas yra 17-ta pagal dydį rinka pasaulyje. Tačiau šioje šalyje vis dar vyrauja griežtos tradicijos ir savita kultūra, tad prieš pradedant eksportuoti į Iraną, Lietuvos verslininkams reikėtų atitinkamai pasiruošti. Matydami Irano potencialą esame pasiruošę šalies verslininkams padėti kuo sklandžiau ir sėkmingiau įeiti į šią rinką. Vienas iš būdų – VšĮ „Versli lietuva“ prie Ūkio ministerijos vykdomos eksporto skatinimo priemonės“, – sakė šalies Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rasa Noreikienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rasa Noreikienė

Pirmas žingsnis palengvinti Lietuvos verslininkų kelią į Vidurio rytus jau žengtas – VšĮ „Versli Lietuva“ šiandien surengė tradicinį renginį „Eksporto klubas“, kurio tema, atsižvelgiant į aktualijas buvo: Iranas. Renginio metu įžvalgomis dalinosi didelę verslo patirtį Irane turintis p. Rene D. Kanayama, Japan Investment Advisory Council valdybos pirmininkas. Šalies kultūrinius niuansus ir religijos įtaką politiniam ir socialiniam gyvenimui atskleidė ekspertas prof. dr. Egdūnas Račius.

Irane jau dirbantys Lietuvos verslininkai apžvelgė savo verslo patirtį ir papasakojo būsimiems eksportuotojams, kaip  pradėti darbą su šia daug potencialo turinčia rinka. Renginyje taip pat buvo aptarti gyvūninės kilmės produktų reikalavimai, finansinių pavedimų ir atsiskaitymų niuansai. Verslininkams taip pat buvo perspėti nusiteikti ilgai trunkančioms Irano vizų išdavimo procedūroms bei paraginti stengtis užmegzti kuo šiltesnius dalykinius ryšius su vietiniais verslininkais.

Gerų žinių Lietuvos verslininkai gali sulaukti  jau po poros dienų – neseniai šalies mėsos perdirbimo įmones tikrinę Irano inspektoriai, tikimasi, pateiks teigiamą atsakymą dėl leidimo eksportuoti į jų šalį jautieną.

Gerų žinių Lietuvos verslininkai gali sulaukti  jau po poros dienų – neseniai šalies mėsos perdirbimo įmones tikrinę Irano inspektoriai, tikimasi, pateiks teigiamą atsakymą dėl leidimo eksportuoti į jų šalį jautieną. Kitas žingsnis, siekiant sustiprinti Lietuvos verslininkų pozicijas Vidurio Rytuose, bus žengtas spalio mėnesį – Žemės ūkio ministerija organizuoja Lietuvos verslininkų dalyvavimą maisto produktų ir maisto gamybos įrangos parodoje.

Tikimasi, kad būtent Lietuvos maisto pramonės atstovai bus pirmieji, kurie įneš daugiausiai naujų tendencijų į šalies eksporto struktūrą. Po jų turėtų tekti IT, įrangos bei statybų sektorių suaktyvėjimas.

Tiesa, kai kurios Lietuvos įmonės Irane jau nėra naujokės ir ryšius su Iranu užmezgė dar tuomet, kuomet kiti baiminosi pernelyg skirtingos kultūros ir įžvelgė daugiau grėsmių nei naudos. Pavyzdžiui, elektros skaitiklių gamintoja „Elgama-elektronika“, prekybą su Iranu pradėjo 2013-aisiais ir skaičiuoja, kad produkcijos į šią šalį jau yra eksportavusi už 100 tūkst. eurų.

Lietuvos prekių eksportas į Iraną pernai sudarė 239,1 mln. eurų ir buvo dešimtadaliu didesnis nei užpernai. Daugiausiai į Iraną buvo eksportuota grūdų ir pašaro gyvuliams. Paslaugų eksportas buvo gerokai mažesnis ir pernai sudarė 150 tūkst. eurų, tiesa, tai – beveik 80 proc. daugiau nei užpernai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?