Pietų Korėja – sėkmės istorija
Per kelis dešimtmečius Pietų Korėja iš agrarinės valstybės tapo technologijų kraštu ir viena didžiausių Azijos ekonominės rinkos žaidėjų. Ši valstybė laikoma ne tik Azijos ekonomikos, bet ir viena iš svarbiausių pasaulio ekonomikos žaidėjų, pagal savo mastus ji užima 15-ąją vietą pasaulyje. Pietų Korėjos bendras vidaus produktas (BVP) per kelis dešimtmečius išaugo kone 30 kartų. 2006 metais valstybė tapo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.
Į neretai keliamą klausimą – kur yra Pietų Korėjos sėkmės istorijos paslaptis, anot Vilniaus Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro atstovo Lino Didvalio, atsakymą rasti ne taip paprasta. Pirmaisiais vystymosi dešimtmečiais Pietų Korėjos pramonės plėtrai labai padėjo Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Vakarų Europa. Ne ką mažiau svarbu tai, kad valstybė daug lėšų skyrė švietimo sektoriui.
Pietų Korėjos bendras vidaus produktas (BVP) per kelis dešimtmečius išaugo kone 30 kartų.
„Pietų Korėjos gyventojai suprato, kad švietimas, mokslas yra labai didelė vertybė. Šeimos vaikus į mokslus išleisdavo už paskutinius pinigus, tai jiems buvo labai svarbu“, – kalbėjo L.Didvalis. Anot specialisto, didelę įtaką padarė ir aiški valstybės politika, orientuota į eksportą. Ją pradėjo į valdžią atėjęs Pak Čiunghy. „Jis ėmėsi priemonių skatinti eksportą. Įvedė lengvatinių paskolų įmonėms teikimą, eksportuojančias įmones atleido nuo mokesčių, reguliavo atlyginimus, skatino stambias įmones“, – įžvalgomis dalijosi L.Didvalis.
Tokią politiką tęsė ir valdžią perėmęs Čion Duhan, tai leido Pietų Korėjai ir toliau judėti eksporto augimo kryptimi. Tradicija iš dalies tęsiama ir dabar. Pastarasis dešimtmetis Pietų Korėjai – laisvos prekybos sutarčių pasirašymo bumas. Siekiama užmegzti kuo daugiau ryšių. „Sėkmės istorija – išsilavinę piliečiai, užsienio parama, sistemingas ekonominis planavimas, valstybės pagalba verslui. Savo galimybių įvertinimas ir efektyvus darbas. O gal tiesiog jie tam tikru metu atsirado tinkamoje vietoje“, – šypsodamas svarstė specialistas.
Azijos tigras
Kalbėdamas Pietų Korėjos ekonomiką „Verslios Lietuvos“ vyr. analitikas Justas Jurevičius teigė, kad ši valstybė ne veltui vadinama Azijos tigru arba Azijos perlu. „Pastaraisiais metais Pietų Korėjos ekonomika ir perkamoji galia augo labai sparčiai. Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą matyti šiek tiek mažesnis augimas, tačiau neabejotina, kad šios šalies importas ir eksportas išliks veržlūs“, – kalbėjo specialistas.
Azijos perlo perkamoji galia nuolat auga – per palyginti trumpą laiką užfiksuotas itin stiprus vidutinio atlyginimo šuolis – nuo 1500 iki 2800 Eur.
Azijos perlo perkamoji galia nuolat auga – per palyginti trumpą laiką užfiksuotas itin stiprus vidutinio atlyginimo šuolis – nuo 1500 iki 2800 Eur. Kalbant apie minimalų atlyginimą, jis per 25 metus išaugo kone dešimt kartų.
Be jau paminėtų, yra dar keli palyginti svarbūs veiksniai, kodėl Europos verslininkai turėtų žvalgytis į Pietų Korėją. Vienas jų, kad Azijos tigras – technologijų šalis. Internetinė prekyba ten vystoma labai sparčiai, o tai atveria kelia užsienio verslui. „Pietų Korėja yra madų šalis, į ją eksportuojama labai daug drabužių, o kas svarbiausia – juos domina Europos mada. Korėjiečiai linkę viską, ką turi eksportuoti, o pirkti tai, kas pagaminta Europoje, madinga Vakaruose. Taigi sužaisti šia korta yra įmanoma“, – teigė analitikas.
Be Europos prekinių ženklų, Pietų Korėją domina ir kita produkcija – maistas, žemės ūkio produkcija, krakmolas, pienas, ypač populiarūs siūlai, tekstilė bei tradiciniai baldai.
Lietuviai jau turi patirties
Eksporto klubus organizuojanti ir Lietuvos verslininkus susipažinti su užsienio rinkomis bei galimybėmis į jas prasibrauti kviečianti „Versli Lietuva“ kovo mėnesį palietė būtent Pietų Korėjos klausimą. Susirinkę su Pietų Korėja jau dirbantys verslininkai įrodė, kad Azijos perlas Lietuvos verslininkams nėra jau toks nepasiekiamas, kaip galėtų iš pažiūros atrodyti.
„Glasremio“ įkūrėjas su savo užsakovais per dešimtmetį akis į akį nesusitiko nė karto.
Stiklo studiją „Glasremis“ įkūręs menininkas Remigijus Kriukas tikino, kad Pietų Korėjos rinka jam – ne naujovė. Menininkas savo gaminius į vieną labiausiai išsivysčiusių Azijos šalių eksportuoja jau devynerius metus. R.Kriuko atvejis, kiek laužo nusistovėjusius stereotipus, kad korėjiečiai, nors labai pažengę technologijų pasaulyje, verslo sektoriuje itin vertina tikrą ir gyvą ryšį. „Glasremio“ įkūrėjas su savo užsakovais per dešimtmetį akis į akį nesusitiko nė karto.
R.Kriuko stiklo dirbinius užsakovai pamatė internete, susidomėjo, susisiekė ir pradėjo bendradarbiauti. „Glasremio“ įkūrėjo pagamintomis skulptūromis pietų korėjiečiai apdovanoja verslininkus, lietuvių dirbiniai patenka į tokių prekinių ženklų kaip „Sony“, „Toyota“ ir kitų rankas.
Stiklo studijos vadovas tikino, kad nepaisant to, jog užsakovų iš egzotiškos šalies nė karto nematė, jokių nesklandumų dirbdamas su jais nepatyrė: „Nuo pat pradžių viską išsiaiškinome ir dirbame labai tvarkingai. Jie užsako tai, ko nori, įvardija labai konkrečiai, o mes pagaminame.“
Lietuva su Pietų Korėja turi ne tik ilgalaikių, bet ir besimezgančių prekybos ryšių. Į parodą Paryžiuje pristatyti savo gaminių važiavusi vaikiškų drabužių įmonės „Atelier djm“ atstovė Lina Burdenkova teigė, savo nuostabai, sulaukusi itin daug dėmesio būtent iš korėjiečių. Anot verslininkės, su minėtos šalies atstovais užmegzti kontaktai leidžia tikėtis gerų rezultatų.
Nenoriu per daug kalbėti iš anksto, bet konkretus domėjimasis dydžiais, spalvomis leidžia tikėtis gerų rezultatų, – teigė L.Burdenkova.
„Pietų korėjiečių susidomėjimas mūsų drabužiais iš tiesų maloniai nustebino, apsikeitėme kontaktais, su kai kuriais bendraujame ir dabar. Nenoriu per daug kalbėti iš anksto, bet konkretus domėjimasis dydžiais, spalvomis leidžia tikėtis gerų rezultatų“, – kalbėjo L.Burdenkova. Paklausta, kuo būtent galėjo sudominti Pietų Korėjos verslininkus, be to, kad įmonės siūlomi vaikų drabužiai klasikinio stiliaus, gal kiek panašūs į Prancūzijos gamintojų, „Atelier djm“ atstovė šypsodamasi teigė, kad veikiausiai labai svarbus dalykas ir užrašas „Made in Europe“ (Pagaminta Europoje).
Svarbu – gyvas bendravimas
Dar tik kuriantiems planus, kaip ir kuo suvilioti Azijos tigrą, užsienio rinkų analitikai priminė, kad šios šalies verslininkai, nors ir mėgsta naujoves, tačiau yra ištikimi senoms verslo tradicijoms. Visų pirma, tai įrodo tai, kad itin didelę Pietų Korėjos rinkos dalį valdo didžiulės šeimos įmonės, tokios kaip „Samsung“, „Kia motors“, „Hyundai“ ir pan. Viena vertus, tai rodo, kad įsitvirtinti mažoms įmonėms šioje šalyje nelengva, jos labai priklausomos nuo didžiųjų žaidėjų, antra vertus – kalba apie tai, kad artimas gyvas ryšys tarp verslininkų Pietų Korėjoje svarbus.
Pietų Korėjos verslininkai mėgsta naujoves, tačiau yra ištikimi ir senoms verslo tradicijoms.
Azijos studijų centre magistro studijas baigęs ir Pietų Korėjoje dirbęs Julius Skačkauskas taip pat pasidalijo keliomis rekomendacijomis į minėtą rinką brautis ketinantiems verslininkams. „Būtina suprasti, kad Pietų Korėjos verslo kultūra išties labai skiriasi nuo Vakarų. Visų pirma, sakyčiau, kad esant Pietų Korėjos verslo delegacijoje ar susitikime reikėtų įdėmiai sekti, ką daro vyriausias žmogus. Hierarchija ten labai svarbu ir jei pasielgsite kaip nepridera, pavyzdžiui, pasisveikinsite pirmiausia su žemesnio rango žmogumi, tai gali būti labai blogo tono ženklas“, – kalbėjo jis.
Pasak J.Skačkausko, nereiktų atsisakyti dalyvauti ir po oficialios dalies rengiamuose susitikimuose, vakarienėse ar net karaokės vakaruose – būtent tas laisvalaikio praleidimas ir gali pralaužti ledus, kas labai svarbu korėjiečiams. „Visa tai daroma tam, kad būtų pasiektas tam tikras pasitikėjimo lygis. Pietų Korėjoje verslo partneris turi tapti kone draugu, jei pasiūlytų pažaisti golfą – jis ten labai populiarus – reikėtų sutikti“, – patirtimi dalijosi specialistas.
Dar vienas dalykas, kurį rekomendavo J.Skačkauskas – rimtai pagalvoti apie vertėjo pasisamdymą. Pietų korėjiečių anglų kalbos žinios nėra aukšto lygio, todėl siekiant bendrauti sklandžiai, išvengti nemalonumų, tai būtų geras pasirinkimas, net kalbant ne tik apie gyvo bendravimo, bet ir susirašinėjimo lygmenį.
