Rinkos tyrimą užsakiusi LVK sako, kad kai kurių šiame sektoriuje dirbančių tiekėjų pajamos ir gaunami pelnai verčia abejoti tiek viešųjų pirkimų, tiek pačios rinkos skaidrumu.
Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, reagentų ir kontrastinių preparatų prekybos verslas pasižymi kontroversiškais rinkos dalyvių pajamų ir pelningumo skirtumais. Anot jo, mažo pelningumo rinkoje yra tiekėjų su jai nebūdingai aukštais pelno ar pajamų rodikliais.
„Creditinfo“ duomenų bazė rodo, kad aukštais pelningumo rodikliais gali pasigirti tik pora regentų rinkos tiekėjų – tai yra bendrovė „Vitrolab“, kuri yra pagal pardavimų apimtis penktoje vietoje, tačiau 2016 metais pelningumas siekė 31,3 proc., tai iš tikrųjų tikrai aukštas pelningumas. Antroji pagal apimtis UAB „Diagnostinės sistemos“ 2016 metas deklaravo apie 17 proc. dydžio pelningumą“, – žurnalistams trečiadienį sakė V.Sutkus.
Bendrovės „Vitrolab“ komentaro BNS kol kas gauti nepavyko.
Anot V.Sutkaus, tyrimą užsakiusi konfederacija siekia inicijuoti diskusiją, kaip skatinti konkurenciją.
„Mūsų pagrindinis noras su šituo tyrimu buvo iš tikrųjų inicijuoti diskusiją, kad perkančiosios organizacijos dar kartą pagalvotų, galbūt jos ir pačios ne visos yra išsianalizavusios situaciją, ją įsivertinų. Mūsų nuomone, kuo daugiau konkurencijos, tuo yra geriau, mes tuo ir suinteresuoti“, – aiškino V.Sutkus.
Jis svarstė, kad tais atvejais, kai neįmanoma didinti konkurencijos, reguliuoti rinką gali valstybė.
„30 proc. pelningumas man kelia tam tikrų klausimų (...). Mūsų manymu, taip yra galbūt dėl to, kad tiesiog mažesnė konkurencija. Matyt, jeigu būtų vienas tiekėjas, tai jisai antkainį iš viso nustatytų kokį sugalvotų. Dėl to mes turime, kad, pavyzdžiui, monopolines rinkas, tokias kaip elektros rinka, reguliuoja rinkos reguliavimo tam tikros institucijos“, – dėstė V.Sutkus.
„Nesiūlyčiau reguliuoti (medicinos srities produktų rinkos), mes kol kas nieko nesiūlome, kol kas mes tiktai kalbame apie tai, kokia yra situacija“, – aiškino jis.
Jo manymu, dėl konkurencijos turėtų labiausiai susirūpinti perkančiosios organizacijos – gydymo įstaigos.
„Su šitais duomenimis turėtų kažką daryti perkančiosios organizacijos, dėl to, kad šiaip tai jie permoka, valstybė permoka (...). Žaidimo taisykles diktuoja tas, kas perka“, – svarstė V.Sutkus.
Konfederacijos užsakymu medicinos srities ir kitos susijusios įrangos viešuosius pirkimus valstybiniame sektoriuje 2007–2016 metais apžvelgė rinkos tyrimų bendrovė „Eurotela“.
D.Vilytė: kamuoliukas yra SAM pusėje
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė sako, kad ir jos vadovaujama tarnyba yra atkreipusį dėmesį į reagentų pirkimo klausimus. Ji BNS teigė, kad gydymo įstaigos nelinkusios įsiklausyti į VPT siūlymus, todėl turėtų įsikišti Sveikatos apsaugos ministerija.
„Mes galvojame, kad dabar kamuoliukas yra Sveikatos apsaugos ministerijos rankose. Apie šituos tyrimus esame kalbėję ir su ministru, ir su viceministrais, gal šis klausimas dar nėra prioritetinis, bet tikrai ministerija turi imtis iniciatyvos ir sutvarkyti šitą sritį“, – sakė D.Vilytė.
Ji aiškino, kad VPT gydymo įstaigoms yra pateikusi įvairių rekomendacijų, pavyzdžiui, rūpintis ne medicininės įrangos įsigijimu ir atskirai reagentų pirkimais, o pirkti pačią tyrimo paslaugą.
„Mūsų rekomendacijos, mūsų pirkimų vertinimai su nustatytais pažeidimais, galiausiai su teismų išvadomis tikrai signalizuoja apie blogą praktiką. Sveikatos apsaugos ministerija, kaip reguliatorius, tikrai galėtų to imtis, tikimės, kad kažkada prieis prioritetas. Signalizavimome mes, kad yra blogai, dabar signalizuoja verslas, gal išgirs“, – teigė D.Vilytė.
