Dabartiniai mokesčių įstatymai pasižymi didžiuliu pataisų skaičiumi (kai kurie iš jų turi virš 80), todėl naujų redakcijų reikalauja ir galiojančios teisėkūros taisyklės – visuose pagrindiniuose mokesčių įstatymuose daugiau nei pusė jų nuostatų jau yra pakeistos, papildytos arba panaikintos.
„Yra nemažai nuostatų, kurios kažkada įtvirtintos įstatymo pakeitimo įstatyme, bet šių nuostatų nėra pačiame įstatyme. Taigi, įstatymas lyg ir galioja, bet ją atrasti gali būti sudėtinga net ir specialistams“, – minėjo LVK ekspertų grupės narė, advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“ partnerė advokatė dr. A.Medelienė.
Yra nemažai nuostatų, kurios kažkada įtvirtintos įstatymo pakeitimo įstatyme, bet šių nuostatų nėra pačiame įstatyme.
Nauja pagrindinių mokesčių įstatymų redakcija leistų išgryninti pagrindinius apmokestinimo elementus bei ištaisyti akivaizdžius reglamentavimo netikslumus, kurie neretai sprendžiami pasitelkiant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos leidžiamus įstatymų komentarus (kurių turinys kai kuriais atvejais diskutuotinas).
Taip pat, kai kurie įstatymų pakeitimai per ilgą laiką yra išbalansavę pačią įstatymo logiką ir principus: „Pavyzdžiui, darbo užmokestis, gaunamas iš darbdavio Lietuvoje, yra A klasės pajamos, mokestį nuo jo visada turi sumokėti darbdavys. Įstatyme jokių išlygų nėra.
Tačiau didelių DU atveju, kuomet taikomos Sodros lubos ir padidėja dėl to GPM tarifas (iki 32 proc.), skirtumą liepiama susimokėti pačiam darbuotojui, metams pasibaigus, nors to įstatymas nenumato, nes tai lieka A klasės pajamomis. Taip, vadovaujantis principais ir logika, šiuo atveju ieškoma praktinio sprendimo, bet formaliai tas sprendimas įstatymo neatitinka“, – teigė dr. A.Medelienė.
Svarbu pastebėti, jog pelno mokesčio įstatyme esama nuostatų, kurias VMI po dešimties metų taikymo, pradeda skaityti kitaip (pavyzdžiui: prestižo amortizacija, plonosios kapitalizacijos taisyklės), randa joms papildomų sąlygų, kurių įstatymų leidėjas nėra tiesiogiai įrašęs. Staigus įstatymo taikymo praktikos pakeitimas yra žalinga praktika, kuri pažeidžia teisinį tikrumą.
Jeigu įstatymas yra neišsamus bei netikslus, yra didelė tikimybė, jog skirtingu metu priimtos jo nuostatos ims konkuruoti tarpusavyje, todėl jas reikia redaguoti. Pasak A.Medelienės, tokia mokesčių įstatymų redakcija įneštų aiškumo tiek verslui, tiek VMI, tiek ir teismams.
