LVK rašte prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerui S.Skverneliui, rinkimus laimėjusių partijų lyderiams bei kandidatei į premjerus Ingridai Šimonytei tvirtinama, kad DNR planas šiuo metu nėra pakankamai subalansuotas, o jame itin trūksta bendradarbiavimo su verslu.
„Viešosios institucijos ir įstaigos nuvalė dulkes nuo senų projektų, užvertė jais Centrinę projektų valdymo agentūrą bei Finansų ministeriją – nuo viadukų iki stipendijų studentams, nuo pastatų iki nurūgštinimo įrangos. Verslas taip pat pradėjo teikti daugybę idėjų, tačiau po trumpos euforijos viskas grįžo į „savo vėžes“. Visi verslo pasiūlymai buvo nusiųsti į archyvą, o į dalybų eilė prie DNR gausybės rago išsirikiavo tik instituciniai žaidėjai“, – savo feisbuko paskyroje rašo LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
LVK teigimu, DNR plano priemonės teigiamai nepaveiks ekonomikos raidos dėl kelių esminių aspektų. Visų pirma, sektoriams, kurie yra labai imlūs kapitalo investicijų ir kitiems kaštams, šiuo metu yra suplanuota gerokai per mažai lėšų, dėl ko esminio poveikio ekonomikai šiuose sektoriuose iš tokių mažų ir ribotų investicijų tikėtis nerealu.
DNR plane nenumatytos lėšos produktų reguliacinės atitikties ir pardavimo paslaugoms, lėšų skyrimo būdas neskatina tyrėjų ir produktus kuriančio verslo bendradarbiavimo, todėl nesprendžiama įsisenėjusi „neįveiklintų klasterių“ problema.
Pasak LVK, DNR plano projektų atrankoje nėra esminio kriterijaus – neatsakoma, kas pirks planuojamą sukurti produktą. Dabartinė projektų atrankos sistemos iš esmės valstybės tarnautojams palieka spręsti dėl projektų gyvybingumo, kai pasaulyje esminis veiklos rodiklis yra rinkos vertinimas – užsakovų arba rizikos kapitalo investuotojų susidomėjimas kuriamu produktu. Be to, projektai į planą įtraukti nevertinant, kaip tai prisidės prie BVP augimo.
„Reikia „pralaužti ledus“ ir iš esmės pakeisti požiūrį į inovacijas. DNR planas nesprendžia Lietuvoje pagrindinės inovacijų komercializavimo problemos – negebėjimo mokslinių-fundamentinių žinių paversti į komerciškai patrauklius produktus ir juos komercializuoti globaliai. (...) Visas inovacijų komercializavimo priemones turėtų rengti ir prižiūrėti specializuota institucija – Inovacijų agentūra, kuri galėtų būti sukurta apjungiant šiuo metu šioje srityje dirbančias kelias agentūras ar jų dalis“, – teigiama LVK rašte.
Jame taip pat pažymima, kad dėl mažo inovatyvių sektorių verslo įmonių skaičiaus šiuo metu yra sunku pritraukti privačius tarptautinius investuotojus.
„Tam reikia „klasterio“ požiūrio, tuomet vietoje išaugintus startuolius jau lengviau yra parduoti užsienio fondams ir strateginiams investuotojams, nes „greenfield“ investicijų Lietuvoje jie, tikėtina, nedarys. O vietos startuoliams reikia kapitalo, kadangi inovatyvaus verslo vystymas yra labai imlus kapitalui, o rizika didelė, čia yra galimas aktyvesnis valstybės vaidmuo suteikiant pradinį kapitalą per DNR planą“, – tvirtina LVK.
Vyriausybė birželį patvirtino Ateities ekonomikos DNR planą, skirtą transformuoti koronaviruso epidemijos paveiktą šalies ūkį. Ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 metų pabaigos planuojama skirti apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos bus 2,2 mlrd. eurų, likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų – paspartintos jau anksčiau suplanuotos investicijos.
Finansų ministras Vilius Šapoka tuomet sakė, kad pasiūlymai, susiję su investicijomis „į trinkeles“, nebus vertinami. Jis taip pat pabrėžė, kad plane numatytos investicijos į infrastruktūrą nebūtinai reiškia, kad pinigai bus „sudėti į trinkeles“.
