Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (RRF) buvo skirtas gaivinti ekonomiką, didinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir skatinti pramonę „Covid-19“ pandemijos metu. Tuo pačiu tai buvo speciali priemonė, kuri įgalina susitvarkyti su ilgalaikėmis, įsisenėjusiomis problemomis švietimo ir viešajame sektoriuje.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (RRF) buvo skirtas gaivinti ekonomiką.
„Pagal bendrą europinį reikalavimą, Lietuvoje ne mažiau kaip 37 proc. plano turėjo būti nukreipta žaliajai pertvarkai, kuri susijusi ir su netaršiu transportu, ir pastatų renovacija.
Ne mažiau kaip 20 proc. turėjo būti skirta skaitmenizacijos projektams – Lietuvoje kuriamos įvairios elektroninės paslaugos, skaitmenizuojamos viešosios paslaugos, tuo pačiu kuriamas ir efektyvesnis bei pakartotinis duomenų panaudojimas, kad verslas pasinaudodamas tais duomenimis galėtų kurti inovacijas, naujus produktus, įgalintų pažangias technologijas“, – pasakoja finansų ministrė.
„Naujos kartos Lietuva“ planas buvo atnaujintas ir nukreiptos papildomos priemonės po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai paaiškėjo, kad iššūkių yra daugiau, o mūsų energetikos sektorius vis dar priklausomas nuo iškastinio kuro. Taip pat ir bendras ekonomikos sulėtėjimas paskatino sukurti naujas verslo transformacijas.
Finansų ministrė akcentuoja, kad didžiausia pažanga pasiekta socialinėje apsaugoje ir viešajame sektoriuje, tačiau pagrindinė RRF plano ambicija yra atsinaujinanti energetika, didžioji dalis finansų keliauja žaliajai transformacijai – transportui, gamybai ir netaršioms technologijoms.
Investicijos reikalauja reformų
Pasak G.Skaistės, Lietuva niekada neturėjo problemų su investicijų įsisavinimu, tačiau „Naujos kartos Lietuva“ planas, kitaip nei struktūrinių fondų investicijos, yra betarpiškai susijęs su reformomis, todėl pirmiausia politikai turi priimti teisės aktų pakeitimus.
Lietuva niekada neturėjo problemų su investicijų įsisavinimu.
„Dalis sprendimų, kurie susiję su žaliaisiais mokesčiais ir jų akcizais, buvo priimti, o kita dalis, teisingesnė mokesčių sistema, reikalaujanti reformų, sulaukia daugiausia diskusijų ir yra šiek tiek užstrigusi LR parlamente.
Problemos dėl mūsų netolygios mokesčių sistemos buvo įvardijamos daugybę metų įvairių tarptautinių institucijų, bet niekam neužteko politinės valios priimti reikiamus sprendimus. Tikiu, kad iki 2026 m. pabaigos mes susitarsime“, – sakė finansų ministrė.
Fiskalinė drausmė ir subalansuotas biudžetas
G.Skaistė mano, kad tarp kitų šalių Lietuva matoma kaip fiskaliai drausminga valstybė: „Mūsų skolos lygis yra vienas iš žemiausių Europos sąjungoje, tačiau esame maža ir atvira ekonomika, todėl negalime sau daug ko leisti kaip italai ar graikai. Suvokdami savo apimtis ir galimybes esame konservatyvūs.
Manau, kad tokiai šaliai kaip Lietuva reikia turėti atsakingą finansų politiką, nes jeigu skolinsiesi beatodairiškai, skolos lygis užaugs drastiškai, ir tuomet mokėti palūkanas bus nesaldu. Reikia subalansuoto požiūrio, kuris Lietuvoje iki šiol buvo randamas bendru sutarimu.“
Tokiai šaliai kaip Lietuva reikia turėti atsakingą finansų politiką, nes jeigu skolinsiesi beatodairiškai, skolos lygis užaugs drastiškai.
Kita vertus, Lietuva jaučia geopolitinės įtampos poveikį, todėl jei pagal savo skolos lygį galėtų skolintis su mažesnėmis palūkanomis, tai šiandien moka panašiai kaip italai, kurių skolos lygis yra kelis kartus didesnis.
Neseniai buvo sumažintas Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, skolinimosi reitingas motyvuojant tik geopolitine rizika. „Tą kainą turime sumokėti, bet anksčiau priimti sprendimai leidžia Lietuvai gana tvariai atrodyti“, – tvirtina G.Skaistė.
Laukiama Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimo
Ar teisingas vertinimas, kad laiku nepriėmus mokesčių pakeitimų, Lietuva prarado 8,7 mln. Eur? Ši suma yra labai nedidelė viso RRF 3,85 mlr. EUR plano investicijų dalis, dėl kurios vyksta diskusijos su Europos komisija.
Finansų ministrės manymu, mokestinius pakeitimus reikėtų išskirti į kelias dalis – už vienus bus atsiskaitoma vėliau, o šiandien kyla klausimas, ką Vyriausybė yra pateikusi svarstyti Seimui: „Mano požiūriu, tai, kas užrašyta „Naujos kartos Lietuva“ plane, atsispindi ir Vyriausybės programoje. Kodėl Europos biurokratai mano, kad mes įsipareigojome daugiau nei ten parašyta?
Tikiu, kad Europos Sąjungos Teisingumo teismas, į kurį mes kreipiamės, pateiks atsakymą. Kitas klausimas kyla dėl pačios metodikos, kaip yra vertinamas planas, išmokami pinigai už rodiklių pasiekimą, taikomos sankcijos, jei rodiklių pasiekti nepavyksta, buvo patvirtintas dveji metai po plano pasirašymo.
Tai tas pats, jei nusiperki „Škoda“, o po dvejų metų sužinai, kad kainuoja kaip „Ferrari“ ir neturi jokių galimybių pakeisti sprendimo. Manau, kad tai neatliepia esminio teisingumo ir teisėtų lūkesčių principo.“
Dvi priemonės – „milijardas energetikai“ ir „milijardas verslui“
Finansų ministrė pabrėžia, kad RRF priemonė „milijardas energetikai“ atsirado po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai paaiškėjo, kad mūsų energetikos sektorius, nepaisant to, kad visą kurą – naftą, dujas ir elektrą galime pirkti iš kitur, ne iš Rusijos, yra pažeidžiamas, nes kitos šalys priklauso nuo Rusijos dujų, iš kurių gamina elektrą, kurią mes vėliau perkame.
„Europa neturi naftos ir dujų, todėl priimtas strateginis sprendimas įdarbinti saulę, vėją, upes ir jūrą, kad visa elektra ir kitos energijos rūšys, kurios mums reikalingos, būtų pagamintos šalies viduje. Ambicingiausia priemonė nukreipta į elektros generaciją, kuri paliečia daugiausia privačių vartotojų ir verslų. Atsinaujinančių energetikos šaltinių kūrimas susijęs ir su gamybos dekorbanizacijos procesu“, – sako G.Skaistė.
Šios priemonės leidžia verslui ir viešojo sektoriaus subjektams gauti paskolas palankiomis sąlygomis, kad galėtų investuoti į saulės elektrines savo įmonių ar įstaigų teritorijoje, ant pastatų stogų arba į nutolusias saulės elektrines.
Šios priemonės leidžia verslui ir viešojo sektoriaus subjektams gauti paskolas palankiomis sąlygomis.
„Šie sprendimai duos bendrą efektą, nes paliečia ir skurdžiai gyvenančius žmones, ir savivaldybes, ir verslą. Mūsų ambicija – 2030 m. visą elektrą, kuri mums reikalinga, pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių Lietuvos viduje“, – teigia finansų ministrė.
Kita RRF priemonė „milijardas verslui“ sukurta tuomet, kai padidėjo infliacija, Europos centrinis bankas pakėlė palūkanų normas, verslai mažiau skolinosi ir visos ekonomikos apsukos sulėtėjo. „Ši priemonė nukreipta į ekonomikos transformaciją, kad verslai, kurie turi didelių, ambicingų planų galėtų skolintis palankiomis sąlygomis.
Kitaip sakant, padidinti raumenis tiems, kuriems sekasi, kurie investuoja į švarias, aukštos pridėtinės vertės technologijas ir generuoja didelę grąžą. Tarp prioritetinių sričių patenka ir gynybos pramonė. Milijardas yra dideli pinigai, tokiai mažai rinkai kaip Lietuva bus didelis postūmis“, – teigia finansų ministrė.
