„Per gydymo įstaigų finansavimą aktyviai keičiamas sveikatos paslaugų profilis, kad jis atitiktų šiandieninius pacientų lūkesčius ir poreikius, gyventojams paslaugas gaunant kuo arčiau namų. Gydymo įstaigos bus skatinamos teikti gydytojų konsultacijas, dienos chirurgijos ir dienos stacionaro, slaugos paslaugas.
Svarbu, kad pasirašyta daugiau sutarčių su slaugos paslaugas teikiančiomis įstaigomis, kas ypač aktualu mūsų sparčiai amžėjančiai visuomenei“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus Gintaro Kacevičiaus, šiais metais pirmą kartą sutartys su gydymo įstaigomis buvo pasirašomos naujoje skaitmenizuotoje ligonių kasų sutarčių sudarymo platformoje.
Toks sutarčių sudarymo būdas pasiteisino abiem pusėms – derybos tarp ligonių kasų ir sutarčių partnerių vyko patogiau ir sklandžiau, o sutarčių sudarymo procesas buvo gerokai operatyvesnis.
„Įvertinus faktinį suteiktų paslaugų skaičiaus augimą praėjusių metų pabaigoje, nutarta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nepaskirstytų lėšų šių metų sutarčių sudarymui papildomai skirti 33,5 mln. eurų.
Tokiu būdu reikšmingai padidės finansavimas toms paslaugoms, kurių plėtra pastaraisiais metais yra skatinama: gydytojų specialistų konsultacijoms, ambulatorinės slaugos namuose, slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos chirurgijos, dienos stacionaro, medicininės reabilitacijos ir kitoms paslaugoms“, – sako G. Kacevičius.
VLK duomenimis, finansavimas sveikatos priežiūros paslaugoms šiais metais vidutiniškai išaugo 12,65 proc.
Pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą šiemet pacientams užtikrins 398 įstaigos ir jų kitais veiklos adresais veikiantys padaliniai. Šiam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šių metų sutartyse numatyta skirti 448 mln. eurų – 14,6 proc. daugiau nei pernai.
Gydytojų konsultacijoms, dienos stacionaro, dienos chirurgijos bei kitoms ambulatorinėms paslaugoms, taip pat slaugos ir stacionarinėms paslaugoms pagal šių metų sutartis numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų – 12 proc. daugiau nei pernai. Iš jų dienos chirurgijai šiemet bus skirta 38 proc. daugiau lėšų nei buvo numatyta 2023 metais, dienos stacionaro paslaugoms – 20,2 proc. daugiau, kitoms ambulatorinėmis sąlygomis teikiamoms paslaugoms – apie 12 proc. daugiau nei praeitais metais.
Nuo šių metų išskirtos kelios stacionarinės paslaugų grupės, kurioms bus teikiamas prioritetas. Tai onkologijos (6 centrams, teikiantiems specializuotą onkologinę pagalbą), sudėtingos kardiologijos ir kardiochirurgijos, endoprotezavimo bei chirurgijos dėl dauginių traumų paslaugos.
Preliminariai skaičiuojama, kad šioms paslaugoms finansuoti per metus prireiks 123 mln. eurų, bet jei šių paslaugų bus suteikiama daugiau, jos visos bus apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Kaip ir anksčiau, taip ir šiemet prioritetu išliks ir stacionarinės gimdymo, insulto bei miokardo infarkto gydymo paslaugos.
Ambulatorines ir stacionarines paslaugas gyventojai galės rinktis 631 įstaigoje. Iš jų stacionarines paslaugas teiks 64, dienos chirurgijos paslaugas – 79, dienos stacionaro paslaugas – 119 įstaigų, o gydytojų specialistų konsultacijos bus teikiamos 487 įstaigose. Stacionarines slaugos paslaugas teiks 99 įstaigos, o ambulatorinės slaugos paslaugas namuose pacientams teiks 167 įstaigos.
Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms šių metų sutartyse suplanuota beveik 134 mln. eurų. Įvairias medicininės reabilitacijos paslaugas gyventojams ketina teikti 159 įstaigos.
Dar 46,6 mln. eurų numatyti penkioms prevencinėms sveikatos programoms. Tai yra 35,7 proc. daugiau nei praeitais metais.
Iš visų 812 šiemet kompensuojamas paslaugas teiksiančių įstaigų 213 yra viešosios ir 599 privačios įstaigos bei jų padaliniai. Visas sutartis su ligonių kasomis turinčias sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teikiamas paslaugas visoje Lietuvoje galima patogiai rasti ligonių kasų interaktyvioje paieškoje.
