Per 2016 metus gyventojams išmokėta 790 tūkstančių ligos išmokų, ir kiekviena iš jų siekė vidutiniškai po 280 Eur. Ligos išmokų skaičius yra didžiausias iki šiol. Vidutinis laikas, kurį dirbantieji vienu kartu užtrunka ligos patale – 12,4 dienos.
Per 2016 m. „Sodra“ ligoniams iš viso atseikėjo 221 mln. Eur, taip pat daugiausiai iki šiol (2015 m. – 195 mln. Eur).
„Išmokų didėjimui įtakos galėjo turėti 2015 metais pasikeitusi nedarbingumo dėl ligos išmokų tvarka. Kitas svarbus veiksnys – augantis darbuotojų sąmoningumas, kai susirgus vietoje darbo iš tiesų renkamasi sirgti ir gydytis. Akivaizdžiai daugėja ir verslo įmonių, kurios keičia požiūrį į sergantį žmogų darbo vietoje ir skatina darbuotojus rūpintis savo sveikata“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak jos, ekonomiškai gyventojams sirgti vis tik greičiausiai neapsimoka – pajamos ligos metu mažėja, o išlaidos vaistams yra gana didelės.
„Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius vertina, kad ligos atvejų natūraliai kasmet daugėja dėl to, kad auga dirbančiųjų skaičius.
„Didžiausią augimą stebime 2015 m. Tai neabejotinai susiję su tuo, kad Seimas atkūrė ligos išmokas ir jos nuo 40 proc. padidintos iki 80 proc.“, – teigia M.Sinkevičius.
Pasitaiko piktnaudžiavimo
Kitokios nuomonės laikosi „Ellex Valiunas“ darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius – pasak jo, dažnai darbuotojai ligos dienas naudoja kaip priemonę darbo ginčams spręsti, o taip pat papildomoms atostogoms.
„Negaliu vertinti iš sveikatingumo taško, kiek padaugėjo rizikos faktorių. Tačiau iš savo praktikos matau, kad jei darbo santykiuose iškyla problemų, reikia darbuotojui įteikti jam nepalankų dokumentą, labiau taisyklė nei išimtis, kad jis pasvarstys nedarbingumo pasiėmimo galimybę. Tai pakankamai paplitę, tokie darbuotojai jaučiasi nebaudžiami“, – teigia R.Stanevičius.
Antra sritis, kuri skausminga darbdaviams – mažiau kvalifikuoti, nutolusių regionų darbuotojai linkę ligos dienomis pratęsti atostogas. Darbdaviai, pasak R.Stanevičiaus, galėtų apie tai informuoti valstybės institucijas, tačiau tokius dalykus sunku patikrinti, sukčiaujantys darbuotojai jaučiasi nebaudžiami.
Vasarą serga dažniau
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis pastebi tendenciją, kad statybų sektoriuje dažniau sergama vasarą, tuo tarpu blogais orais – rečiau.
„Statybų sektoriuje veikia sezoniškumas – geru oru, kuomet atsiranda galimybių užsidirbti iš šalies, padaugėja ir darbuotojų ligų. Ir priešingai, kai žiema, darbų lauke ne tiek daug, žmonės dirba įmonėje, kur gauna stabilų atlyginimą“, – teigia R.Dargis.
R.Stanevičius įvardija, kad paskata sukčiauti – 80 proc. atlyginimo siekianti kompensacija už ligos dienas.
„Problemą dėl nesąžiningų ligos dienų reikėtų spręsti, tačiau ne mažinant garantijas – jos užtikrina sąžiningų žmonių apsaugą. Tačiau ligos dienos neturėtų būti kaip indulgencija – darbuotojo naudojama priemonė prieš darbdavį. Šioje srityje problemą galima reikšmingai sumažinti“, – sako R.Stanevičius.
Pasak A.Bytautienės, didėjantis nedarbingumo dienų skaičius darbdaviams turėtų signalizuoti, kad yra paslėptų su motyvacija susijusių problemų – įdiegus darbuotojų atlygio sistemą, motyvuojančią dirbti ir užsidribti daugiau, nedarbingumo atvejų mažėja.
Ne visi kreipiasi dėl išmokų
Nepaisant rekordinių išmokų skaičiaus, išlieka dalis gyventojų, kurie apskritai pamiršta kreiptis į „Sodrą“, kad ligos išmokos jiems būtų išmokėtos.
„Sodra“ neskaičiuoja, kiek gyventojų nesikreipia dėl ligos pašalpos skyrimo. 2015 m. buvo vertinama, kad tokių žmonių skaičius gali siekti apie 30 tūkst. – šiemet jų skaičius turėtų būti mažesnis. Vertinama, kad prašymą pateikti pamiršta apie 1,5 proc. sirgusiųjų.
Susirgę gyventojai neturėtų tikėtis, kad ligos išmokos juos pasieks automatiškai – būtina bent kartą kreiptis į „Sodrą“ su prašymu, kuriame nurodoma banko sąskaita.
Prašymą pateikti galima nebūtinai tik susirgus. Tačiau jei prašymas nepateikiamas per 12 mėn. po ligos pabaigos, teisė į išmoką prarandama. „Sodra“ skaičiuoja turinti apie 380 tūkst. žmonių prašymus – juos išmokos ateityje pasieks automatiškai.
„Gali būti įvairių priežasčių, kodėl nedarbingumą turėjęs asmuo nesikreipia dėl ligos išmokos. Daliai žmonių „Sodros“ išmokos nepriklauso, pavyzdžiui, jei sergama tik dvi dienas, kurias apmoka darbdavys. Dalis žmonių neturi reikalingo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Taip pat dalis žmonių pamiršta tą padaryti“, – teigia M.Sinkevičius.
„Sodra“ rekomenduoja prašymus pildyti atgaline data, kuri jau būna sugeneruota automatiškai – kad pasiektų išmokos už atitinkamą praėjusį laikotarpį.
„Manome, kad pamiršusių pateikti prašymą ir dėl to negavusių ligos išmokos žmonių, sirgusių 2016 m., bus gerokai mažiau arba nebus visai – visos sąlygos tam sudarytos“, – teigia M.Sinkevičius.
Šiuo metu minimalus vienos dienos ligos išmokos dydis siekia 5,60 Eur. Maksimali dienos išmoka gali siekti 59,68 Eur, kuomet kompensuojama 80 proc. darbo užmokesčio. Už pirmas dvi ligos dienas pašalpą (80–100 proc.) moka darbdavys.
