Kodėl palankumas eurui Lietuvoje netikėtai išaugo 2022 metais?
Tikėtina, kad svarbiausia ūgtelėjusio lietuvių palankumo eurui priežastis – tai geopolitinio saugumo svarbos įvertinimas. Prasidėjus rusijos agresijai Ukrainoje, dalis Lietuvos gyventojų dar kartą suprato Vakarų demokratinio pasaulio teikiamą naudą. Ne išimtis ir buvimas bendroje ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Tą atspindi ir Eurobarametro apklausos rezultatai: gerokai išaugo lietuvių dalis, kurie jaučiasi labiau europiečiais dėl turimos euro valiutos – pagal šį bruožą tapome vieni pirmaujančių euro zonoje.
Nepaisant milžiniškų iššūkių, Lietuvos ekonomika nesubyrėjo ir toliau demonstruoja didelį atsparumą. Prasidėjęs karas „apkarpė“ užsienio partnerių paklausą Lietuvos įmonių prekėms ir paslaugoms, sukėlė energetinį šoką ir pablogino gyventojų bei įmonių lūkesčius. Vis dėlto, remiantis naujausiomis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas nesustojo: realusis BVP turėtų ūgtelėti 2,5 proc. Užimtųjų skaičius taip pat yra ženkliai didesnis nei praėjusių metų pabaigoje, o darbo užmokestis šiais metais vidutiniškai turėtų išaugti beveik 13 proc.
Ekonomikos atsparumas išskirtinio šoko metu „kaip diena ir naktis“ skiriasi nuo ankstesnių krizių patirties, kuomet Lietuva dar neturėjo įsivedusi euro. Dėl pasaulinės finansų krizės Lietuvos ekonomika 2009 m. krito beveik 15 proc., ženkliai išaugo nedarbas, o darbo užmokestis – vidutiniškai netgi sumenko. Iki euro įvedimo dėl galimos devalvacijos rizikos neišvengiamai išaugdavo nacionalinės valiutos palūkanų normos, komplikuodamos ekonomikos plėtrą.
Geopolitinio ir ekonominio saugumo privalumo įvertinimo išaugimas pastebimas ir kitų šokų metu. Pavyzdžiui, iškart po COVID-19 pandemijos šoko, stipriai padaugėjo teigiamai eurą vertinančių Lietuvos gyventojų. Tuomet Lietuvos ekonomika taip pat išliko stebėtinai atspari išskirtiniams sukrėtimams.
Kaip ir kodėl kito lietuvių palankumas per 8 metų buvimo euro zonoje laikotarpį?
Lietuvių palankumas eurui keitėsi panašiai kaip „linksmieji kalneliai“. Iškart po euro įvedimo 2015 m. daugiau kaip pusė lietuvių manė, kad euras yra naudingas Lietuvai.
Tačiau ši dalis netrukus sumenko dėl keleto veiksnių: visuomenėje ir žiniasklaidoje išplitusio pasipiktinimo dėl atskirų prekių kainų padidėjimo, vangaus euro zonos ekonominio atsigavimo ir baimės dėl galimos finansų krizės. Vis dėlto nuo 2017 m. pastebimas pastovus teigiamai eurą vertinančių Lietuvos gyventojų augimas – tai didele dalimi galima paaiškinti faktu, jog darbo užmokesčio augimas buvo nuolat didesnis už kainų augimą.
Naujausia apklausa dėl lietuvių požiūrio į eurą nustebino: geopolitiniai iššūkiai nusvėrė kainų pasiutpolkę?
2021 m. pabaigoje lietuvių palankumas eurui nežymiai smuktelėjo. Nors euro zonos gyventojų palankumas 2021 m. vidutiniškai beveik nepasikeitė, lietuvių požiūris tapo kiek nepalankesnis. Tai neabejotinai susiję su paspartėjusiu prekių ir paslaugų kainų augimu 2021 m. antrojoje pusėje.
Infliacija Lietuvoje tapo spartesnė nei vidutiniškai euro zonoje, o 2021 metų pabaigoje susilygino su vidutinio darbo užmokesčio augimu. Vis dėlto, nepaisant dar labiau įsibėgėjusio kainų augimo 2022 m., teigiamai eurą vertinančių lietuvių dalis ne tik kad nesumažėjo, bet netgi ir išaugo, kas jau buvo aptarta anksčiau.
Kaip ateityje gali keistis palankumas eurui Lietuvoje?
Palyginti su kitomis euro zonos šalimis, erdvės kilimui ar kritimui yra nemažai. Nors esame prie pat euro zonos vidurkio, dalis euro zonos šalių išreiškia didesnį ar mažesni palankumą eurui. Pavyzdžiui, Suomijoje, Airijoje ar Estijoje 8 iš 10 gyventojų mano, jog euras yra naudingas jų šaliai. Tačiau tokiose šalyse kaip Kipras, Italija ar Liuksemburgas, eurą palankiai vertina vos 6 iš 10 gyventojų.
Fundamentalūs veiksniai padės užtikrinti Lietuvos gyventojų palankumą eurui. Lietuvos banko apklausų duomenimis, dar prieš pastarųjų metų iššūkius lietuviai labiausiai vertino išnykusį poreikį keisti valiutą keliaujant ir didesnį euro patikimumą.
Įmonių savininkams svarbiausia nauda buvo palengvėjusi prekyba su kitomis šalimis. Taip pat buvimas euro zonoje pagerino šalies ekonomikos perspektyvas ir užtikrino didesnį finansinį stabilumą. Šie fundamentalūs veiksniai dar labiau išryškėjo krizių metu, todėl palankumas eurui Lietuvoje, tikėtina, neturėtų pasiekti pietinėse euro zonos šalyse stebimo lygio.
Vienas pagrindinių veiksnių, lemsiančių tolesnį lietuvių požiūrį į eurą, tai – gyventojų realiųjų pajamų kitimas. Po euro įvedimo vidutinis darbo užmokesčio ir senatvės pensijos augimas Lietuvoje išties paspartėjo ir gerokai viršijo infliaciją (3 pav.). Palaipsniui tai lėmė, kad mūsų šalies gyventojų nuomonių balansas vis labiau krypo euro pusėn.
Vis dėlto 2021 m. pabaigoje darbo užmokesčio ir kainų augimo tempai beveik susilygino, o 2022 m. kainų augimas, deja, viršijo darbo užmokesčio augimą. Lietuvos banko prognozės rodo, kad 2023 m. darbo užmokestis ir kainų augimas bus labai panašūs – šiek tiek viršys 9 proc. Darbo užmokesčio ir kainų augimo skirtumas turėtų nemaža dalimi nulemti palankumo eurui balansą ateityje.
