Lino Linkevičiaus teigimu, visos ES ekonomiką ji turėtų išauginti 20 mlrd. eurų per metus. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad CETA nauda žemės ūkio produkcijos eksportui bus tik simbolinė.
„Gal ne visi žinome, bet dabar jau daugelį produktų eksportuojame į tą šalį: šaldyti vaisiai, duonos gaminiai, sūris ir šokoladas. Sūriui dar tebetaikomi pustrečio šimto procentų tarifai (muitų – BNS), tai čia didžiuliai suvaržymai, ir dabar bus galima be muitų eksportuoti. Bus kvota, kur be muitų bus galima eksportuoti. 30 proc. mūsų sūrių eksportuotojai galėtų padidinti savo eksportą į Kanadą. Taip pat daugiau galimybių atsiranda baldų, tekstilės, aprangos gaminiams. Nors Kanada nėra mūsų pagrindinis partneris – ten apie 170 mln. eurų produkcijos mes eksportuojame, bet tai yra pusė tiek, kiek eksportavome į Rusiją“, – LRT radijui sakė L.Linkevičius.
CETA rėmėjai tvirtino, kad dėl sutarties ES ir Kanados tarpusavio prekybos apyvarta padidės daugiau kaip 20 proc., o ES BVP – po maždaug 12 mlrd. eurų per metus.
„Mums reikia bendriau pažvelgti į situaciją. Kai atsiveria didžiulė rinka už vandenyno, tai mūsų verslas, Lietuvos ypatingai, turėtų domėtis Kanados rinka. Muitai, paslaugų rinka ir viešieji pirkimai yra trys pagrindiniai dalykai, dėl kurių turėtume domėtis“, – pridūrė ministras.
L.Linkevičiaus teigimu, skaičiuojama, jog ES bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl sutarties turėtų augti apie 20 mlrd. eurų per metus, o tai yra didelis postūmis Bendrijos ekonomikai. CETA rėmėjai tvirtino, kad dėl sutarties ES ir Kanados tarpusavio prekybos apyvarta padidės daugiau kaip 20 proc., o ES BVP – po maždaug 12 mlrd. eurų per metus. 2015 metais ES BVP siekė apie 14,8 trilijono eurų.
Jo teigimu, iki JAV prezidento rinkimų ES tikriausiai nepavyks susiderėti dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP), nes jaučiamas didelis pasipriešinimas, o pati sutartis yra dar sudėtingesnė nei CETA.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis mano, jog būtų sunku tikėtis itin didelio Lietuvos žemės produktų eksporto į Kanadą proveržio.
„Kas liečia praktinę naudą, tai norėčiau šliūkštelti šalto vandens, kad nereikėtų turėti per daug vilčių. Pavyzdžiui, tie patys tarifai sūrių yra panaikinami, bet lieka importo kvota, kad be mokesčių bus galima vežti 18 tūkst. tonų per metus. Priminsiu, kad Lietuva per metus pagamina apie 120 tūkst. tonų. Tai labai maža kruopelė. Tikėtis, kad bus galima užimti tą vietą, yra labai sudėtinga. Taip pat ir su daugeliu kitų žemės ūkio produktų“, – LRT radijui sakė analitikas.
N.Mačiulio žodžiais, CETA turi daugiau simbolinę reikšmę Lietuvai ir visai ES.
„Aš manau, kad didžiausia nauda yra labiau simbolinė, rodanti, kad 28 valstybių Europos Sąjunga vis dar gali susitarti, panaikinti nesutarimus ir pasirašyti tokio pobūdžio sutartį, turint omenyje, kad pasaulyje stiprėja protekcionistinės idėjos. Populistinės politinės jėgos yra linkusios uždaryti sienas, apmokestinti importą ir taip saugoti vietinius gamintojus, nors tai nieko neapsaugo ir nukenčia visi“, – sakė N.Mačiulis.
Anot jo, kalbant apie Kanados produkcijos importą į Lietuvą, tai po sutarties įsigaliojimo bus matomas ne naujų produktų atsiradimas, o jau parduodamų atpigimas.
Belgijos Valonijos regiono parlamentui penktadienį nutarus neblokuoti sutarties, iš karto po to ES valstybės pritarė sutarčiai su Kanada ir atvėrė galimybę ją pasirašyti – tai numatoma padaryti sekmadienį (14 val. Lietuvos laiku).
CETA yra ambicingiausias prekybos susitarimas, dėl kurio ES kada nors derėjosi. Sutartis pašalina 99 proc. muitų bei vieningąją ES rinką susieja su 36 milijonų gyventojų turinčia 10-a pagal dydį pasaulio ekonomika. Po pasirašymo sutartis įsigalios laikinai, kol ją ratifikuos visos ES šalys, o šis procesas gali užtrukti ne vienerius metus.
