Akcininkai penktadienį vykusiame neeiliniame susirinkime pritarė 2020 metų gegužę pasirašytos sutarties dėl abiejų šalių bendradarbiavimo tiesiant bendrą jungtį Baltijos jūra nutraukimui, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Litgrid“.
Akcininkai penktadienį taip pat pritarė finansiniam investiciniam sprendimui, kuriuo Lietuva ir Lenkija patvirtino savo įsipareigojimus finansuoti ir įgyvendinti jungties projektą.
Numatyta, kad projektą Lietuvos teritorijoje sudarys naujos dvigrandės 220 kV kintamos srovės elektros linija tarp naujos Gižų pastotės Vilkaviškio rajone ir Lietuvos sienos su Lenkija, taip pat Gižų pastotės statyba.
Maksimalus numatytas projekto biudžetas Lietuvoje sieks 220,03 mln. eurų, iš kurių 147,23 mln. eurų sudarys Europos Sąjungos parama.
Skelbiama, kad jungties statybas Lietuvoje planuojama užbaigti iki 2031 metų birželio pabaigos.
„Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau pateiktiems rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą Lietuvos ir Lenkijos tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.
Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, o dalis jos būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ magistralės.
Tiesiant sausumos liniją taip pat planuojama iš dalies panaudoti geležinkelį „Rail Baltica“ ir automagistralę „Via Baltica“ tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Jungties statybos rangovo konkursas turėtų būti paskelbtas 2026 metais, ji turėtų būti įjungta iki 2030 metų pabaigos.
97,5 proc. „Litgrid“ akcijų priklauso Energetikos ministerijos valdomam holdingui „Epso-G“.
