„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 11 proc.

Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje balandžio 1–7 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 11 proc. iki 50 eurų už megavatvalandę (MWh).
Elektros stulpas
Elektros stulpas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.
Temos: 1 Elektra

Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, kad praėjusią savaitę, priklausomai nuo orų, elektros kainos buvo permainingos.

Pasak jos, balandžio 1 dieną dėl rekordinės prie skirstomojo tinklo prijungtų elektrinių gamybos elektros kaina siekė 34 eurus už MWh, o kitomis savaitės dienomis, įsivyravus apniukusiems ir mažiau vėjuotiems orams, jos augo.

„Aukščiausia valandinė kaina ketvirtadienį pasiekė 250 eurus už MWh“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Jos teigimu, grįžus vėjuotiems ir saulėtiems orams sekmadienį 15 valandą fiksuota neigiama (minus 10 eurų už MWh) kaina, o vidutinė paros kaina sudarė 7,8 euro už MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 220 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 67 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 148 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba per savaitę išliko 75 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo ketvirtadaliu iki 23 GWh.

Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo tiek pat – 17 GWh – elektros. Hidroelektrinių gamyba augo 6 proc. iki 18 GWh, kitos elektrinės pagamino 15 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 51 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės 15 proc., hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.

Skelbiama, kad 40 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis augo 21 proc. iki 129 GWh. 55 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 28 proc. iš Lenkijos, o likę 17 proc. – per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo dvigubai iki 31 GWh, 3 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 34 proc. į Latviją, o likę 64 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų